Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai (angl. Alternative Dispute Resolution, ADR - „alternatyvus ginčų reguliavimas“) kaip ginčų sprendimo būdai yra naudojami kaip alternatyva teismo procesui. Pažeistas subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus gina ne tik teismas[1]. Čia gali būti taikomi alternatyvūs ginčų sprendimo būdai. Jie (pavyzdžiui, tarpininkavimas) iš tikrųjų leidžia šalims vėl užmegzti dialogą, stengiantis išspręsti savo ginčą derybomis, užuot atkakliai vadovavusis konflikto ir priešiškumo logika, kurios rezultatas paprastai tebūna toks, kad vienas laimi, o kitas lieka pralaimėjęs. Tarpininkavimo poreikis yra labai akivaizdus, ypač kilus ginčams šeimoje, nors šis būdas gali praversti ir tuomet, kai reikia spręsti įvairius kitų rūšių ginčus.

Alternatyvūs ginčo sprendimo būdai vis labiau taikomi sprendžiant sudėtingus komercinius ginčus, kurių šalys, norėdamos išspręsti ginčą, kartu siekia išlaikyti ir tęsti tarpusavio komercinę veiklą. Tai vis labiau tampa įprastu ginčų, kylančių dėl su medicina susijusių nelaimingų atsitikimų, sprendimo būdu. Šiuose ginčuose remiantis tarpininkavimu galima nustatyti naujoviškus sprendimo būdus, susijusius su labai delikačiais ginčais, ir pasiūlyti kūrybiškus teisės gynimo būdus, kurių negalėtų pasiūlyti teismai[2].

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Taikinamasis tarpininkavimas (mediacija), taikinimas, arbitražas, derybos, miniprocesas (teismo) ir kt.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius. Civilinio proceso teisė.
  • A. Driukas, Virgilijus Valančius. Civilinis procesas: teorija ir praktika.
  • G. Tamulynienė „Alternatyvūs ginčo sprendimo būdai: Lietuvos ir užsienio šalių patirtis“.
  • Milašius T. Mediacija kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas. VU leidykla. Mokslo darbai: Teisė, 2007 63 tomas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]