Taikinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Taikinimas (angl. Conciliation - „konsiliacija“) - alternatyvus ginčų sprendimo būdas (ADR), kai ginčo šalys pasirinkusios taikintoją (tarpininką), susitinka su juo atskirai, po to kartu, bandant išspręsti savo nesutarimus, ginčus. Taikintojas sumažina konflikto įtampą, pagerina ryšius, teikia pagalbą, ieškant galimų sprendimų, užtikrina sureguliavimą.

Taikinimo skiriasi nuo arbitražo tuo, kad taikinimo procesas yra ad hoc, nenuolatinis. Taikintojas paprastai neturi įgaliojimų prašyti įrodymų arba iškviesti liudytojus. Paprastai sprendimas nefiksuojamas (nerašomas), nėra sutarties sudarymo.

Taikinimo skiriasi nuo (taikinamojo) tarpininkavimo (mediacijos) tuo, kad pagrindinis tikslas yra siekti suderinti interesus, didžiąją dalį išteklių (laiko etc.) skirti (abipusių) nuolaidų paieškai, siekiant taikaus ginčo išsprendimo.