Alotropija
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Alotròpija (gr. ἀλλοτροπέω 'keistis', iš gr. αλλος 'kitas' + gr. τροπος 'posūkis, savybė') – tam tikrų cheminių elementų savybė priklausomai nuo slėgio ir temperatūros būti kelių būsenų ar formų. Pvz., sieros kristalai gali būti monoklininės ir rombinės sistemos. Vieninės medžiagos, kurios sudarytos iš to paties cheminio elemento, bet skiriasi struktūra ir savybėmis, vadinamos alotropinėmis atmainomis. Pvz., deguonies alotropinės atmainos (O2, O3); fosforo alotropinės atmainos (baltasis fosforas, raudonasis fosforas); anglies alotropinės atmainos (deimantas, grafitas, fulerenas , grafenas, karbinas, amorfinė anglis - suodžiai), sieros alotropinės atmainos.[1]
 |
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |