Alotropija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Alotròpija (gr. ἀλλοτροπέω 'keistis', iš gr. αλλος 'kitas' + gr. τροπος 'posūkis, savybė') – kai kurių cheminių elementų savybė priklausomai nuo slėgio ir temperatūros būti kelių būsenų ar formų. Pvz., sieros kristalai gali būti monoklininės ir rombinės sistemos. Vieninės medžiagos, kurios sudarytos iš to paties cheminio elemento, bet skiriasi sandara ir savybėmis, vadinamos alotropinėmis atmainomis. Pvz., deguonis (O2, O3); fosforas (baltasis fosforas; raudonasis fosforas); anglis (deimantas, grafitas), siera.