Aliona Savastova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aliona Savastova
Gimimo vardas Aliona savastova
Алёна Савастова
Visas vardas Aliona savastova
Gimė 1991 m. liepos 15 d. (32 metai)
Omskas
Gyven. vieta nežinoma
Tautybė Rusė
Pilietybė Rusija
Sritis Teatras, kinas, TV
Pareigos Aktorė

Aliona Savastova (rus. Алёна Савастова, g. 1991 m. birželio 15 d.) – Rusijos aktorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. baigė akademiją ir, gavusi teatro ir kino aktorės diplomą, buvo priimta į Arkadijaus Raikino vardo teatro trupę. Tapo viena iš pagrindinių aktorių, įkūnijo eilę personažų populiarumo susilaukusiuose spektakliuose.[1]

Savastova filmuose vaidina nuo 2015 m. Pirmieji vaidmenys buvo maži epizodai seriale „Baltoji strėlė. Atpildas“, „Būrys“ ir „Jūros velniai. Tornadas. Likimas-2".

2016 m. atliko Lenos vaidmenį pilnametražiame mistiniame trileryje „Digeriai“, kurį režisavo Tichonas Kornejevas. Anot siužeto, jos herojė nuo vaikystės būdavo draugės Dašos šešėlyje ir net subrendusi patiria kompleksų, negali pasitikėti savo vaikinu.

Kitas didelis Savastovos darbas buvo Mašos vaidmuo linksmoje ir juokingoje Naujųjų metų juostoje „Kiaulės metai“. Šioje juostoje pasireiškė aktorės komiškas talentas, į kurį atkreipė dėmesį komedijos „Patriotas“ kūrėjai. Netrukus buvo patvirtinta Katios vaidmeniui komedijniame seriale „Patriotas“, merginos, kuri įsimylėjusi pagrindinį veikėją. Vėliau buvo filmuojami serialo tęsiniai.

Lygiagrečiai aktorė dalyvavo ir kituose projektuose. Reinkarnavosi kaip poetė Julija Drunina biografiniame filme „Svetlana“, vaidino Gemą politiniame trileryje „Aš gyvas...“, atliko vieną pagrindinių vaidmenų psichologiniame detektyviniame pasakojime „Ugnies angelas“.[2]

2021 m. pasirodė antrasis komedijos serialo „Patriotas“ sezonas. Vaidino dar keliuose filmuose: seriale „Skyrybos“, šnipų sagoje „Netikra vėliava“ ir detektyviniame seriale „Svetimas“.

Savastova noriai dalyvauja reklaminėse fotosesijose, nevengia vaidinti scenose, kuriose apsinuoginama, o 2016 m. pasirodė žurnale MAXIM.[3][4][5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]