Lietuvių frontas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio LF)
Peršokti į: navigacija, paiešką

Lietuvių frontas (LF) – pogrindinė antinacinė organizacija Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių frontas – pirma pogrindinė antinacinė organizacija Lietuvoje, įkurta 1941 m. po to, kai Laikinoji vyriausybė buvo priversta nutraukti veiklą.

LF branduolį sudarė Lietuvos nepriklausomybės idėjų įgyvendinimui atsidavę Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) nariai: prof. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, Adolfas Damušis ir kiti, daugiausia vadinamųjų jaunųjų katalikų aplinkos žmonės. Visose apskrityse buvo kuriamos LF grandys.

1942 m. pradėta organizuoti LF karinį padalinį „Kęstutis“. Šis padalinys turėjo tapti pagrindu Lietuvos kariuomenei atkurti. Tačiau 1944 m., Povilui Plechavičiui formuojant Vietinę rinktinę, LF parėmė jos organizavimą savo žmonėmis. „Kęstutis“, kaip atskiras vienetas, kovose nedalyvavo.

„Į Laisvę“, 1941 m.

Viena pagrindinių priemonių LF politikai įgyvendinti buvo pogrindinė spauda. LF leido du skirtingo konfidencialumo laipsnio leidinius – „Lietuvių fronto biuletenį“ ir „Į Laisvę“. „Lietuvių fronto biuletenis“ buvo skirtas tik LF vadovaujančioms grandims. „Į laisvę“ spausdintas dideliu tiražu (10 tūkst. ir daugiau) ir skirtas plačiajai visuomenei.

Po nelengvų derybų su kitomis pogrindinėmis organizacijomis, 1943 m. pavyko sudaryti bendrą pasipriešinimo veiklą koordinuojantį organą – Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK).

1944 m. nacių įvykdytas VLIK’o ir Vietinės rinktinės likvidavimas, emigracija į Vakarus bei prasidėję KGB suėmimai LF organizuotą veikimą baigė. Daug LF narių vėliau tęsė kovą įvairiose kitose pasipriešinimo struktūrose.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių frontas: lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais (sud. Mindaugas Bloznelis). - Kaunas: „Į laisvę“ fondo Lietuvos filialas, 2008.