Darbo užmokestis

Darbo užmokestis (alga, atlyginimas) – piniginė forma išreikštas pajamų šaltinis; jis vertinamas kaip nacionalinių pajamų dalis, kurią visuomenė moka savo nariams pagal jų materialinius ir kultūrinius poreikius; tai išmokos darbuotojams už jų darbo jėgos kaip gamybos veiksnio panaudojimą. Privačiuose santykiuose nustatomas tarpusavio susitarimu. Gali būti atlyginama už dirbtas valandas (valandinis darbo užmokestis) ar atliktą darbą (darbo užmokestis nuo išdirbio).

Valstybės dažniausiai nustato minimalų darbo užmokestį siekdamos kovoti su į apskaitą neįtrauktais mokėjimais, padidinti darbo užmokestį mažiausiai apmokamiems darbuotojams. Darbuotojams išmokamas darbo užmokestis labai lemia šalies materialinės gerovės lygį, tačiau ne vienintelis darbo žmonių pajamų šaltinis ir tikrasis jų ekonominės padėties rodiklis, nes dalis gyventojų asmeninių poreikių patenkinama iš visuomeninių vartojimo fondų. Todėl realios žmonių pajamos didesnės už jų darbo užmokestį. Norėdami žinoti, ar darbuotojo darbo užmokestis yra didelis, ar mažas, turime žinoti ir pinigų perkamąją galią.

Kitas svarbus rodiklis — vidutinis darbo užmokestis.

Šaltiniai

• Martinkus B. Sakalas A. Savanevičienė A. (2000). Darbo išteklių ekonomika ir valdymas. – K.:Technologija.