Pereiti prie turinio

Alfred Lichtenstein

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alfredas Lichtenšteinas
vok. Alfred Lichtenstein
Gimė 1889 m. rugpjūčio 23 d.
Berlynas
Mirė 1914 m. rugsėjo 25 d. (25 metai)
prie Vermandoviljero, Pikardija, Soma, Prancūzija
Veikla Vokietijos rašytojas, poetas
Vikiteka Alfred Lichtenstein

Alfredas Lichtenšteinas (vok. Alfred Lichtenstein, 1889 m. rugpjūčio 23 d. Berlynas1914 m. rugsėjo 25 d. prie Vermandoviljero, Pikardija, Soma, Prancūzija) – Vokietijos rašytojas. Vienas žymiausių ankstyvojo vokiečių ekspresionizmo lyrikų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Berlyne ir Erlangene studijavo teisę. 1913 m. daktaras. Bendradarbiavo ekspresionistų žurnaluose „Der Sturm“, „Die Aktion“. Žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą Vakarų fronte.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eilėraščiai ir apsakymai

Poezijoje (eilėraščių rinkiniai „Sambrėškis“ / Die Dammerung 1913 m.) reiškiama pasaulio žlugimo ir artėjančios katastrofos nuojauta, būdinga deformuotos tikrovės vaizdai, didmiesčio motyvai, banalaus miesčioniško gyvenimo kritika, tragizmo ir grotesko dermė. Pagrindė ekspresionizmui būdingą simultaninio eilėraščio modelį – tekstą (dažniausiai naudojamas tradicinis ketureilis) sudaro atskiri, kontrastingi vaizdai, kurių gretinimas bei ironiškas išvardijimas kelia absurdo ir beprasmybės pojūtį. Gamta taip pat deromantizuojama, pabrėžiama jos svetimumas, nykumas.

Prozoje (rinktinė „Eilėraščiai ir apsakymai“ / Gedichte und Geschichten, išleista 1919 m.) vaizduojamos ekspresionizmui būdingos ribinės, patologinės žmogaus būsenos. Dar parašė kūrinių vaikams („Dėdės Krauzės istorija“ / Die Geschichte des Onkel Krause 1910 m.).

Alfredo Lichtenšteino kūryba turėjo įtakos XX a. lietuvių avangardinei poezijai. Jo eilėraščių paskelbta lietuvių kalba. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jadvyga Bajarūnienė. Lichtenšteinas Alfredas . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 113 psl.
Wikisource
Wikisource