Alfonsas Mielkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Alfonsas Mielkus (slapyvardis Mielko, gimimo data ir vieta nežinoma – m. 1948 m. lapkričio 16 d. prie Teklinavo kaimo, Krasnapolės valsčius, Lenkija) – Lietuvos policininkas, ginkluoto pasipriešinimo komunistiniam režimui Lietuvoje ir Lenkijoje dalyvis. Lietuvos partizanų rezidentas Lenkijoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukaryje tarnavo Kauno miesto vyresniuoju policininku. Vedęs Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Antano Merkio augintinę, iš tarnybos policijoje pasitraukė ir apsigyveno žmonos dvare. Antrojo pasaulinio karo metais buvo Lapių miestelio policijos nuovados viršininkas. Raudonajai Armijai užėmus Lietuvą, šeima buvo suimta ir ištremta į Sibirą. A. Mielkus slapstėsi, vėliau įstojo į partizanų būrį. Ilgai gyvendamas drėgname bunkeryje, susirgo plaučių liga.

1945 m. nelegaliai kirto Tarybų Sąjungos-Lenkijos valstybinę sieną ir su fiktyviais dokumentais apsigyveno Žvikelių kaime. Toliau palaikė ryšius su Lietuvos partizanais. 1947 m. pavasarį gavęs užduotį, iš Lietuvos per valstybinę sieną pervedė du partizanų karininkus. Paskirtas Lietuvos partizanų rezidentu Lenkijoje, buvo atsakingas už valstybinės sienos nelegalų perėjimą. Žuvo apsuptas Lenkijos valstybės saugumo kareivių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bartłomiej Rychlewski. Po dolinach i po wzgórzach. Monografia oddziału Jana Sadowskiego i Piotra Burdyna 1949–1952. Warszawa, AK-CES, 2007