Aleksandras Dundulis
Aleksandras Dundulis (1910 m. gegužės 5 d. Trilusčiai prie Tverečiaus – 1994 m. rugpjūčio 23 d. Čikaga, palaidotas Trilusčiuose) – lietuvių kalbininkas, pedagogas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1937 m. baigė Slanimo mokytojų seminariją. Mokytojavo Vilniaus krašte, Vilniuje. Nuo 1939 m. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Už lietuvišką veiklą lenkų valdžios tardytas ir kalintas.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Studijas baigė 1949 m. Tiubingeno universitete. 1950 m. persikėlė į JAV. 1958–1980 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Čikagos aukštesniojoje lituanistikos mokykloje, nuo 1959 m. ir Pedagoginiame lituanistikos institute, vienas jo įkūrėjų, 1959–1972 m. Pedagogų tarybos sekretorius, 1972–1980 m. stacionaro skyriaus direktorius.
Dirbo vadovėlių leidimo komisijoje, redagavo lietuviškas knygas. Parengė P. Skardžiaus „Rašybinį lietuvių kalbos žodyną“ (neišleistas, rankraštis atiduotas Vilniaus universitetui), „Tverečiaus šnektos“ aprašą. Į TSRS okupuotą Lietuvą slaptai siuntė mokslinės literatūros.
Bendradarbiavo laikraščiuose „Jaunimo draugas“. „Vilniaus rytojus“, „Vilniaus žodis“, žurnale „Gimtoji kalba“.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Zigmas Zinkevičius. Aleksandras Dundulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 203 psl.