Aleksandras Akimovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Aleksandras Fiodorovičius Akimovas (rus. Александр Фёдорович Акимов; 1953 m. gegužės 6 d. – 1986 m. gegužės 11 d.) – TSRS inžinierius, pamainos, dirbusios Černobylio atominės elektrinės 4-ajame bloke Černobylio katastrofos naktį, viršininkas.

Aleksandras Akimovas gimė 1953 m. gegužės 6 d. Novosibirske, Rusijos TFSR.

1976 m. Akimovas baigė Maskvos energetikos institutą ir įgijo šilumos ir energijos procesų inžinerijos ir automatizavimo specialisto laipsnį.

Savo karjerą jis pradėjo Černobylio atominėje elektrinėje 1979 m. rugsėjo mėn. Pirmaisiais metais Černobylyje jis ėjo vyresniojo turbinų valdymo inžinieriaus ir turbinų salės pamainos viršininko pareigas. 1984 m. liepos 10 d. Aleksandras Akimovas buvo paskirtas į 4 reaktoriaus pamainos viršininko pareigas.

Černobylio katastrofa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Černobylio avarija.

1986 m. balandžio 26 d. naktį Akimovas ėjo 4-ojo bloko pamainos viršininko pareigas. Rengiantis planuojamam saugos bandymui buvo sumažintas reaktoriaus galios lygis. Tačiau galios sumažinimas buvo per staigus, todėl reaktorius tapo „užnuodytu“ (padidėjo 135Xe, stipraus neutronų absorberio kiekis), todėl reaktorius pasidarė nestabilus ir per daug pavojingas. Garas nuo turbinos buvo atjungtas. Bandymą baigus ir nuspaudus avarinės apsaugos AZ-5 mygtuką buvo gesinamas reaktorius. Stabdantys strypai turėjo grafito antgalius, kad „taupytų“ neutronus, o didžioji strypų dalis buvo pagaminta iš boro, kad stabdytų reakciją; strypams besileidžiant kažkas reaktoriuje sutriko, o grafito antgaliai įstrigo vietoje, pagreitindami reakciją ir sukurdami neutronų srautą reaktoriaus dugne. Dėl staigaus galios augimo reaktorius sprogo. Ryšių tinklus staiga užplūdo skambučiai ir informacija. Diatlovas išgirdo pranešimus apie didžiulius reaktoriaus pažeidimus, tačiau netikėjo ir dėl to kelias valandas po to pateikė melagingą informaciją apie reaktoriaus būklę.[1]

Sužinojęs avarijos mastą, jis iki pat ryto dirbo su savo įgula reaktoriaus pastate ir bandė pumpuoti vandenį į neegzistuojantį reaktorių.

Akimovas mirė 1986 m. gegužės 11 d. praėjus dviem savaitėms po avarijos, dėl ūmaus radiacinio sindromo, būdamas 33 metų. Iki mirties, kol jis galėjo kalbėti, jis nuolat kartojo: „Aš viską padariau teisingai. Aš nesuprantu, kodėl taip atsitiko“. Pirminio tyrimo metu jis ir jo bendradarbiai buvo kaltinami. Tik vėliau kaltė buvo perkelta elektrinės direktoriui ir vyr. inžinieriui. Operatoriai ir vadovybė nesilaikė elektrinės saugumo instrukcijų ir ignoravo pakartotinius įspėjimus.[2]

Pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. Akimovas po mirties buvo apdovanotas Viktoro Juščenkos, tuometinio Ukrainos prezidento, 3 laipsnio ordinu už drąsą.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Barringer, Felicity. „The World; Life After Death: Chernobyl Today“. 
  2. „U.S. doctor indicates Chernobyl toll now at 13“. 
  3. Presidential Decree No. 1156/2008 of 12 December 2008