Aleksandra Juozapėnaitė
Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa (1943 m. birželio 3 d. Graužiniuose, Molėtų valsčius - 2012 m. lapkričio 22 d. Taline, Estija) – Lietuvos pianistė, pedagogė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1960–1962 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje O. Šteinberg klasėje, 1966 m. baigė Maskvos konservatoriją, 1969 m. šios konservatorijos aspirantūrą. 1976–1977 m. stažavo Paryžiaus konservatorijoje Klodo Helfero ir Ivonos Loriod klasėje. 1968–1977 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje. Nuo 1977 m. dėsto Estijos muzikos akademijoje, nuo 2002 m. profesorė.
Europos šalyse surengė solo koncertų, koncertavo ir su simfoniniais orkestrais. Repertuarą sudaro klasikiniai ir XX a. kompozitorių, tarp jų – lietuvių (Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Juozas Gruodis, Jonas Nabažas, Feliksas Bajoras, Vytautas Barkauskas, Valentinas Bagdonas, Osvaldas Balakauskas) ir estų kūriniai fortepijonui. Suredagavo lietuvių ir estų kompozitorių kūrinių fortepijonui, buvo daugelio jų pirmoji atlikėja. M. K. Čiurlionio, J. Vitolo tarptautinių konkursų žiuri narė.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1960 m. tarptautinio pianistų konkurso Minske laureatė (III vieta)
- 1968 m. Čiurlionio pianistų konkurso I premija ir prizas už geriausią M. K. Čiurlionio kūrinių interpretaciją
- 1999 m. Gedimino 5 laipsnio ordinas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos Ryto straipsnis Archyvuota kopija 2012-11-28 iš Wayback Machine projekto.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aleksandra Juozapėnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006