Alejo Carpentier
| Alejo Carpentier | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1904 m. gruodžio 26 d. Lozana, Šveicarija |
| Mirė | 1980 m. balandžio 24 d. (75 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | Kolumbo kapinės |
| Tėvas | Chorchė Chulianas Karpentjė |
| Motina | Lina Valmont |
| Sutuoktinis (-ė) | Emilija Kvedaraitė |
| Veikla | rašytojas, poetas |
| Alma mater | Havanos universiteto Architektūros mokykla |
| Žinomas (-a) už | romano „Šios žemės karalystė“ autorius |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Servanteso premija (1977 m.) | |
Alechas Karpentjeras i Valmontas (Alejo Carpentier y Valmont, g. 1904 m. gruodžio 26 – 1980 m. balandžio 24 d.) – prancūzų ir rusų kilmės Kubos romanistas, eseistas ir muzikologas, padaręs didžiulę įtaką Lotynų Amerikos literatūrai žymiojo bumo laikotarpiu.
Gimė Lozanoje, Šveicarijoje prancūzų architekto ir rusų kalbos mokytojos šeimoje[1], tačiau nuo septynerių augo Kuboje. Nors buvo gimęs Europoje, visą savo gyvenimą save laikė kubiečiu. Daug keliavo po Prancūziją, Pietų Ameriką ir Meksiką, kur susitikdavo su žymiais Lotynų Amerikos kultūros ir meno atstovais. Karpentjeras domėjosi Lotynų Amerikos politika, po Kubos revoliucijos buvo išreiškęs prielankumą Fidelio Kastro režimui. Prieš tai jis priešinosi Kubą valdžiusiam autoritariniam Cherardo Mačado režimui, už ką 1927 m. buvo 40 dienų kalintas.[2] 1928 m. savo valia pasitraukė į Paryžių, kuriame praleido iki 1936 m. Buvo grįžęs į Kubą. Vėliau gyveno Haityje ir Venesueloje, o į Kubą sugrįžo jau po Batistos režimo nuvertimo. 1966 m. paskirtas dirbti Kubos ambasadoje Paryžiuje.
Kūrybai būdinga psichologiškumas, siurrealizmo ir magiškojo realizmo bruožai.[3] Žymiausi kūriniai – romanai Ecué–Yamba-O, „Šios žemės karalystė“ (El reino de este mundo), „Gaudynės“ (El acoso), „Pradingę pėdsakai“ (Los pasos perdidos), istoriografinis romanas „Švietimo amžius“ (El siglo de las luces), veikalas „Kubos muzika“ (La música en Cuba). Taip pat yra parašęs eilėraščių, novelių.
1977 m. apdovanotas Servanteso premija. Alecho Karpentjero romanai „Šios žemės karalystė“, „Gaudynės“, „Švietimo amžius“ yra išverstas į lietuvių kalbą.[4]
Mirė 1980 m. Paryžiuje. Palaidotas Havanoje esančiose Kolumbo kapinėse.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Belnap, Jeffrey Grant (1993), The Post-Colonial State and the 'Hybrid' Intellect: Carpentier, Ngugi, and Spivak, Irvinas, Kalifornija, JAV: Kalifornijos universitetas
- Bergh, Klasu Müller, ed. (1972), Asedios a Carpentier, Santjagas de Čilė: Editorial Universitaria