Aldona (kavinė)

Kavinė „Aldona“ – iki Antrojo pasaulinio karo veikusi Kauno kavinė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1897 m. į tuometinį Kauno gubernijos centrą iš Varšuvos atvyko amatų mokyklą baigęs Aleksandras Perkovskis. Tais pačiais metais Nikolajaus prospekto ir Novaja gatvės (dabar – Laisvės al. ir Maironio g.) kampe jis įsteigė cukrainę, rūsyje veikė ir saldumynų kepyklėlė. Cukrainė ir joje įrengta bilijardinė greit išpopuliarėjo, 1907 m. miestiečiai bajorą A.Perkovskį išrinko deputatu į Kauno Dūmą. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje ši išlikusi kavinė buvo bene vienintelė mieste, aptarnavusi kauniečius ir vokiečių okupacinės armijos kariškius.

1928 m. pastatas rekonstruotas, į užstatytą trečiąjį aukštą persikėlė kepyklėlė, o pati A.Perkovskio viešojo maitinimo įstaiga pervažiavo į naujas patalpas Laisvės al. 58 (tuometinis gatvės numeravimas). Vidus buvo rekonstruotas pagal paskutines madas, vakarais lankytojams grodavo Juozo Stupelio vadovaujamas orkestrėlis. Lankytojų nebuvo daug ir savininkas ieškojo papildomų pajamų – teko vieną kambarį išnuomoti šachmatų mėgėjams. Atsisakyta ir nerentabilios saldumynų kepyklėlės veiklos.

1934 m. spalio 4 d. kavinė persikėlė į buvusio baro „Pale Ale“ patalpas (tuo metu Laisvės al. 41; pokaryje šioje vietoje iškilo Kauno dramos teatro pastatas). Tėvo verslą perėmęs jaunasis Perkauskas lankytojų salę naujai suremontavo. Buvo įrengtas vietinio vyno baras, vakarais salėje būdavo šokama. Šalia veikė modernus „Metropolitan“ kino teatras. Kavinė buvo pavadinta tautišku „Aldonos“ vardu, o į atidarymą pakviesti žurnalistai pastebėjo, kad uniformuotos oficiantės puikiai aptarnauja.

1940 m. „Metropolitan“ kino teatrą ir aplinkinius pastatus tuometinė valdžia nacionalizavo. Kavinė „Aldona“ buvo uždaryta, jos savininkų likimas nežinomas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]