Albertas Belas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Albertas Belas
latv. Alberts Bels
Gimė 1938 m. spalio 6 d. (81 metai)
Ruopažiai, Rygos rajonas
Veikla latvių rašytojas

Albertas Belas (latv. Alberts Bels, iki 1971 m. latv. Jānis Cīrulis, g. 1938 m. spalio 6 d. Ruopažiai, Rygos rajonas) – latvių rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Ruopažių pagrindinę mokyklą, 19531955 m. mokėsi Rygos Komunalinės statybos technikume, 19551956 m. studijavo Maskvos cirko meno mokykloje. 19571958 m. tarnavo armijoje. 1960 m. eksternu baigęs Rygos miesto 23-ąją jaunimo vidurinę mokyklą bandė stoti į Maskvos kinematografijos institutą, bet nebuvo priimtas. 19681969 m. mokėsi aukštusiuose scenaristų kursuose Maskvoje.

19591964 m. dirbo įvairius darbus. Nuo 1964 m. profesionalus rašytojas. 19741977 m. Latvijos rašytojų sąjungos prozos konsultantas. 19941995 m. laikraščio „Neatkarīgā Cīņa“ teatro apžvalgininkas.[1]

19761989 m. TSKP narys. 1990 m. Ruopažių ir Stuopinių apylinkių (pagastų) gyventojai nuo Latvijos Tautos Fronto išrinko Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputatu, dirbo žinių ir kultūros komisijoje. 19931994 m. Valdžio Birkavo vyriausybės narys. Nuo 1999 m. Latvijos mokslų akademijos garbės narys.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji trumpa novelė „Nakts etīde“ išspausdinta žurnale „Padomju Latvijas Sieviete“ 1963 m. Nr.9. Novelių rinkiniuose ir romanuose vyrauja tautos likimo, individo ir visuomenės santykių problematika. 1967 m. išėjęs jo romanas „Nemiga“ 1971 m. buvo įvertintas kaip antitarybinis, autoriui buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau prokuratūra nesugebėjo įrodyti, kad jame aprašyti įvykiai prieštarautų tiesai. Nepaisant to iki 1987 m. nauja jo kūryba nebuvo spausdinama. Romano „Žmonės valtyse“ veiksmas vyksta XIX a. Kuršių nerijoje.

Romanuose „Juodasis ženklas“, „Latvių labirintas“, „Ugnies atšvaitai ant kiaušinio kevalų“ vaizduojami tragiški sovietinės ir nacių okupacijos metų įvykiai. Kūriniams būdinga paraboliškumas, filosofiškumas, polifoninis stilius.[2]

Populiariausi romanai išversti į keliolika pasaulio kalbų.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žaidimas su peiliais (Spēles ar nažiem), novelės, Ryga: Liesma, 1966 m.
  • Aš pats lygumoje (Es pats līdzenumā), novelės, R.: Liesma, 1968 m.
  • Tardytojas (Izmeklētājs), R.: Liesma, 1967, 1976 m., lietuvių kalba 1970 m.
  • Narvas (Būris), romanas, R.: Liesma, 1972 m., liet. 1974 m.
  • Šauklio balsas (Saucēja balss), R.: Liesma, 1973 m., R.: Jumava, 2004 m., liet. 1988 m. ISBN 9984-05-802-6
  • Poligonas (Poligons), R.: Liesma, 1977 m.
  • Sainis, novelės, R.: Liesma, 1980 m.
  • Šaknys (Saknes), R.: Liesma, 1982 m.
  • Slėptuvė (Slēptuve), R.: Liesma, 1986 m., liet. 1988 m.
  • Žmonės valtyse (Cilvēki laivās), R.: Liesma, 1987, R.: Zvaigzne ABC, 1996, 2002 m., liet. 1992 m.
  • Nemiga (Bezmiegs), R.: Liesma, 1987 m., R.: Jumava, 2003 m., liet. 1992 m.
  • Saulė merkiasi (Saulē mērktie), R.: Preses nams, 1995 m.
  • Juodasis ženklas (Melnā zīme), R.: Preses nams, 1996 m.
  • Trilogija:
    • Latvių labirintas (Latviešu labirints), R.: Daugava, 1998 m.
    • Ugnies atšvaitai ant kiaušinio kevalų (Uguns atspīdumi uz olu čaumalām), R.: Daugava 2000 m. ISBN 9984-644-98-7
    • Vienišos sesers vakarėliai (Vientulība masu sarīkojumos), R.: Jumava, 2005 m. ISBN 9984-05-902-2

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biografija
  2. Silvestras GaižiūnasAlbertas Belas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 42 psl.