Slėginis indas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Plieninis slėginis vandens rezervuaras

Slėginis indas – specialiai suprojektuotas indas, skirtas skysčiams, garams, dujoms ir jų mišiniams laikyti padidintame slėgyje (didesniame, negu atmosferos).

Skirtingose šalyse slėginių indų apibrėžtys skiriasi, apibūdinant tokius indus paprastai nurodomas didžiausias saugus slėgis (kurį indas gali atlaikyti) bei didžiausia slėgio ir tūrio (paprastai tik dujinės fazės) sandauga, kuri nurodo inde esamą potencinę energiją.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slėginiai indai naudojami daugelyje sričių, tiek pramonėje, tiek moksle ar buityje:

  • suslėgto oro rezervuarai – akvalangistų oro balionai, pneumatinių ginklų (angl. air gun) oro talpyklės, suslėgto oro balionėliai dulkėms nupūsti, pneumatinių stabdžių suspausto oro balionai ir kt.
  • karšto vandens rezervuarai – pvz., centrinio šildymo sistemose
  • sterilizavimo vandens garais indai – medicininiai ir pramoniniai sterilizatoriai (autoklavai)
  • distiliacijos indai – naftos ir naftos chemijos pramonėje
  • gyvenamosios patalpos – kosminiuose laivuose, orbitinėse stotyse, povandeniniuose laivuose
  • aerozolio indeliai – slėginiai indeliai su purkštukais, skirti aerozoliams (pvz., plaukų lakui, dezodorantams ir kt.) išpurkšti
  • suslėgtų dujų talpyklės – balionai, kuriuose laikomas acetilenas, deguonis, chloras, vandenilis, butanas, propanas ir kitos dujos.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slėginiai indai yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl jų gamyba ir eksploatacija yra ypatingai prižiūrimi, tai reguliuoja specialios institucijos, remdamosios tarptautiniais ir nacionaliniais slėginių indų standartais.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slėginiai indai gali būti bet kokios formos, tačiau paprastai naudojami rutuliški, cilindriniai ar kūgiški, arba sudaryti iš šių formų derinių. Kitos formos naudojamos rečiau, kadangi sunkiau apskaičiuoti jų mechaninį atsparumą.

Teoriškai optimali slėginio forma yra rutulys, tačiau tokios formos indai yra sunkiai pagaminami, todėl brangesni. Dažniausiai naudojama forma – cilindras, dažnai su pusrutuliškais ar panašiai kupoliškais galais.

Slėginiai indai gaminami iš bet kokių medžiagų, atsparių tempimui ir chemiškai atsparių medžiagoms, kurios bus inde laikomos. Dažniausia medžiaga – plienas. Gaminant rutuliškus slėginius indus štampuotos dalys suvirinamos, nors suvirinimas gali pabloginti plieno patvarumą, todėl suvirinimo kokybė griežtai prižiūrima.

Kai kurie slėginiai indai gaminami iš kompozitų – pvz., austinio anglies pluošto, užlieto polimeru. Tokie indai gali būti labai lengvi, kadangi anglies pluoštas itin atsparus tempimui, bet jų gamyba pakankamai sudėtinga. Vikiteka