Akulina (operetė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Akulina (operetė)
Pavadinimas originalo kalba „Akulina“ (rus. Акулина)
Kompozitorius Josifas Kovneris (rus. Ковнер, Иосиф Наумович)
Libreto autorius(-iai) Nikolajus Adujevas (rus. Никола́й Альфре́дович Аду́ев; tikroji pavardė Rabinovičius rus. Рабино́вич)
Pagal Aleksandro Puškino romaną Barišnia krestjanka (rus. Барышня-крестьянка)
Tekstų autorius
Premjeros data, teatras 1948 m., Sverdlovske
Pastatymai Lietuvoje m. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 1956 m.
Žinomiausios dainos

Akulina (rus. Акулина) – keturių veiksmų Josifo Kovnerio (rus. Ковнер, Иосиф Наумович) operetė (muzikinė komedija), sukurta Aleksandro Puškino romano „Panelė-valstietė“ (Barišnia krestjanka, rus. Барышня-крестьянка) motyvais. Libreto autorius Nikolajus Adujevas (rus. Никола́й Альфре́дович Аду́ев; tikroji pavardė Rabinovičius, rus. Рабино́вич).[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antroji Kovnerio operetė „Akulina“, kaip ir „Bronzinis biustas“, parašyta kartu su garsiu libretistu Nikolajum Adujevu. Libretistas padarė daug pakeitimų. Pavyzdžiui, be pagrindinės lyrinės poros – Lizos ir Aleksėjaus – jis įvedė papildomą porą – Nastją ir Stepaną. Taip pat įvesta daug smulkių personažų. Įdomu tai, kad Adujevas juos „sukuria“ tik iš dalies, nes daug ką pasiskolina iš kitų Puškino kūrinių. Taip atsiranda Petuškovas, Buyanovas ir Pustjakovas, kuriuos poetas mini „Eugenijuje Onegine“, „Pūgos“ herojai – pulkininkas Burminas ir jo žmona Marija Gavrilovna, o koketiška jauna dvarininkė Natalija Pavlovna ir jos kaimynė Lidija – iš „Grafo Nulino“. Vietoje nuoseklaus pasakojimo, veiksmas sutelktas keturiose vietose – Berestovo dvare, Tugilovskajos giraitėje, Muromskio namo pobūvių salėje ir prie kalvio trobelės. „Akulina“ buvo neabejotina šio žanro sėkmė.

Pirmoji premjera įvyko Sverdlovske 1948 m.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veiksmas vyksta XIX amžiaus 20-aisiais, rugpjūčio – spalio mėnesiais. Nuo antrojo veiksmo pradžios iki pabaigos praeina du mėnesiai.

Pagrindiniai veikėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Berestovas Ivanas Petrovičius, stambus dvarininkas (baritonas); Aleksėjus, jo sūnus (tenoras); Muromskis Grigorijus Ivanovičius, dvarininkas; Liza, jo dukra (sopranas); Petuškovas, Buyanovas – nusigyvenę dvarininkai; Belozerskis, turtingas dvarininkas; Anna Pavlovna, jo žmona; Anetė, jų dukra; Zorinas, turtingas dvarininkas; Darja Stepanovna, jo žmona; Zizi, jų dukra; Burminas, pulkininkas; Marya Gavrilovna, jo žmona; Natalija Pavlovna, jauna dvarininkė; Lidinas, jos kaimynas, jaunas dvarininkas; Svininas, dvarininkas; Mis Džiakson, Lizos Muromskajos guvernantė; Nastja, Lizos Muromskajos tarnaitė (sopranas); Anisya, Berestovo namų tvarkytoja ir virėja; Stepanas, jos sūnus, Aleksėjaus kamerdineris (baritonas); Filatas, Berestovo kamerdineris ir chorvedys; Vasilijus, kalvis, baudžiauninkas; Akulina, jo dukra; kalvio Vasilijaus mokiniai-pameistriai; Berestovo kiemo tarnai, Muromsko baudžiauninkai, šunininkai, keliautojai, eiguliai iš Berestovo ir Muromsko medžioklės varovai, svečiai ir tarnai baliuje ir kt.

Pirmas veiksmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Berestovo dvaras. Kairėje – dvaro rūmų terasa su kolonomis. Sodo pievelėje priešais namą staliukai su užkandžiais dvariškiams. Filatas su choru repetuoja iškilmingą kantatą „Čia jaunas mėnuo“, skirtą iš sostinės grįžtančio jaunojo ponaičio garbei. Norėdamos kuo greičiau susipažinti su geidžiamu jaunikiu, atvyksta kaimynystėje gyvenančios dvarininkės Belozerskaja ir Zorina su dukromis. Mielas ir šiek tiek naivus Zizi ir Annette duetas „Nors sostinės gražuolėms“ virsta mazurka, kurią jos su malonumu šoka.

Pas dvariškius taip pat šventė – Anisya švenčia vardadienį. Nastja ateina jos pasveikinti, ir Anisya perša jai savo sūnų Stepaną, jaunąjį Berestovo kamerdinerį. Tiesa, senukai Berestovas ir Muromskis susipykę, bet jei jaunieji – Aleksejus ir Liza – vienas kitam patiks… tam galima ir padėti!

Visi su džiaugsmu pasitinka Aleksėjų. Jaunos damos tikisi, kad jis atkreips į jas dėmesį, tačiau jaunuolis, padainavęs joms jautrų romansą „Neklausk, kodėl taip liūdnos mano godos“, pabėga dalyvauti dvariškių linksmybėse.

Antras veiksmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tugilovskajos giraitės pakraštys. Prie seno tuščiavidurio ąžuolo susiduria medžiojantys Muromskis ir Berestovas. Linksmai skamba medžiotojų choras „Atėjo laikas! Jau laikas! Ragai gaudžia! " Po trumpo kivirčo medžiotojai pasitraukia. Praeina mergaitės, dainuodamos dainą „Miškuose, tankmėje“. Liza pasirodo su kuklia rytine suknele, dainuodama svajingą romansą "Svajonės, svajonės, kur jūsų saldumas? " Nastja pasakoja jai apie Aleksėjų, ir Liza nusprendžia su juo susipažinti apsirengusi valstiete. Ji bėga nusipirkti valstietiškos aprangos iš netoliese gyvenančios kalvio dukters. Tuo tarpu Nastja susitinka su Stepanu. Skamba „aistringas“ duetas „Žvelgiu kaip pamišęs į juodąją skarą“. Jie išeina apsikabinę, grodami gitara.

Spėjusi persirengti Liza sutinka Aleksėjų. Aleksėjus susižavi Liza. Sceną pertraukia orkestrinis intermezzo „Ruduo“, nusileidžia lengva uždanga. Matosi Muromskis ir Berestovas, kurie vėl susitiko medžioklėje ir susitaikė. Jie sugalvoja planą, kaip apvesdinti vaikus.

Uždanga pakyla. Rudenėjančioje giraitėje sėdi Aleksėjus ir Liza. Jų duetas „Palauk, gražuole mano“ virsta valsu.

Trečias veiksmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salė Muromskio name. Dailiai apsirengęs Muromskis ir kuklia, bet brangia pobūvių suknele pasipuošusi Liza laukia svečių. Liza yra sutrikusi: jos tėvas ką tik jai pasakė, kad atvyksta Berestovai. Aleksėjus, žinoma, iš karto atpažins Lizoje savo Akuliną. Ką jis pagalvos? Ar tuo viskas ir baigsis? Arijoje „Ak, Nastja, Nastja“ Liza prisipažįsta savo jausmus jaunajam Berestovui. Staiga ji pastebi dėžutę Nastjos rankose – tai jos guvernantė panelė Džekson, kuri gavo kosmetiką iš Anglijos. Merginai šauna į galvą išganinga mintis. Sutarusi su tėvu, kad jis jos nebars, kad ir kokia ji pasirodytų svečiams, Liza išbėga, tempdama Nastją su savimi.

Atvyksta svečiai. Tarp jų Belozerskis, Zorinas, pulkininkas Burminas su žmona, Natalija Pavlovna su Lidinu, Buyanovas, Petuškovas. Pasirodo Liza – išbalusi, susiraukusi, susitraukusi ir apsikarsčiusi brangenybėmis. Ponios linksmai plepa, neabejodamos, kad ji pasipuošė būsimam jaunikiui. Liza švelniai kalbasi su Aleksėjumi, jis, tėvo lieptas, pakviečia ją valsui. Bijodama, kad jis jos neatpažintų, Liza greitai išeina. Šokiai tęsiasi – mazurka, polka… Berestovas liepia Aleksėjui pasipiršti Muromskajai. Galantiškame duete „Madmoisele, aš noriu apsispręsti“ Aleksėjus prisipažįsta Lizai, kad tėvas liepia ją vesti, bet jo širdis atiduodama kitai. Liza laiminga: ji bijojo, kad jos išrinktasis pasirinks pelningą santuoką, o ne paprastą valstietę. Parašęs tėvui raštelį su paaiškinimu, Aleksėjus išeina. Berestovas įsiunta.

Ketvirtas veiksmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priluchinos kaimo pakraštys. Vasilijus dirba kalvėje su padėjėju. Per krūmus paslapčia ateina Aleksėjus, kuris nusprendė prisipažinti meilėje savo mylimajai Akulinai ir prašyti jos tėvo, kad atiduotų dukrą. Pamatęs, kad kalvis ne vienas, Aleksėjus pasišalina.

Berestovas ir Muromskis apimti nevilties: jie tikėjosi, kad vaikai patiks vienas kitam… Petuškovas išgirdo, kad Aleksėjus kažkur pasiuntė Stepaną su laišku. Berestovas išsiklausinėja ir sužino, kad laiškas skirtas kažkokiai Akulinai. Bet Akulina kaime tik viena, tai raudonplaukė kalvio dukra.

Aleksėjus ateina pas kalvį pasipiršti jo dukrai. Atsakydamas į tai, Vasilijus dainuoja dainą „Kaip turtingas džentelmenas įsimylėjo valstietę“. Ne pora jo Akulina Berestovui! Aleksėjui reikalaujant, jis atveda Akuliną. Jaunuolis suglumęs supranta, kad anksčiau jos nėra matęs. Pasirodo Liza ir Nastja, tada Berestovas ir Muromskis. Lizos nekalta apgaulė paaiškėja. Nastja prašo palaiminti ir ją su Stepanu. Operetė baigiasi visų susirinkusiųjų džiaugsmingu ansambliu.

Pastatymai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spektaklis „Akulina “ 1956 m. pastatytas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.[2]

Pastatymo grupė: Pastatymo režisierius Rostislavas Andrejevas, dirigentas Stepas Graužinis, dailininkė Laima Kirlytė, choreografė T. Obrazcova.

Vaidmenys ir atlikėjai:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. L Mikheeva, A Orelovič, Kovnerio operetė Akulina (rus. „Оперета Ковнера Акулина“), Belcanto.ru [1]
  2. Kauno Valstybinio Muzikinio Teatro spektaklių chronologinis sąrašas, ribos 1941–2021, 28 p., sudarytoja Lina Stankevičiūtė. Kauno Muzikinio Teatro Archyvas, 2021 09 01
  3. „Aloyzo Domeikos sukurtų vaidmenų sąrašas“, Kauno Valstybinio muzikinio teatro archyvas, Sudarė M Domeika, 2022
  4. 4,0 4,1 Genovaitės Gontytės sukurtų vaidmenų sąrašas“, Kauno Valstybinio muzikinio teatro archyvas, Sudarė M Domeika, 2022
  5. 5,0 5,1 Vytautas Mažeika, „Dainininkų šeima“, Teatras, 1973 m., Nr. 2, 22 p.(Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas)
  6. „Stasio Gedvilo sukurtų vaidmenų sąrašas“, Kauno Valstybinio muzikinio teatro archyvas, Sudarė M Domeika, 2022
  7. „Stasės Repečkaitės sukurtų vaidmenų sąrašas“, Kauno Valstybinio muzikinio teatro archyvas, Sudarė M Domeika, 2022
  8. „Vytauto Blažio sukurtų vaidmenų sąrašas“, Kauno Valstybinio muzikinio teatro archyvas, Sudarė M Domeika, 2022
  9. „Stanislavos Rapalienės sukurtų vaidmenų sąrašas“, Kauno Valstybinio muzikinio teatro archyvas, Sudarė M Domeika, 2022
  10. Valerijonas Indrikonis, „Gyvenimo kelias: Šimtas vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose“, Muzikos barai, 1996, N. 23-24 (208–209), p. 16-17