Stasė Repečkaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Wikitext.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus.
Jei galite, sutvarkykite.
Stasė Repečkaitė
Repečkaitė Stasė (portretas).jpeg
Gimė 1927 m. kovo 24 d.
Kaunas, Lietuva
Mirė 1993 m. spalio 14 d. (66 metai)
Kaunas, Lietuva
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Tėvai Mykolas Repečka ir Ona Kučiauskaitė-Repečkienė
Sutuoktinis (-ė) muzikos pedagogas Bronius Čiurlys
Vaikai Rūta Čiurlytė
Veikla dainininkė
Organizacijos Kauno valstybinis muzikinis teatras
Pareigos solistas (sopranas)
Žymūs apdovanojimai

Lietuvos nusipelnusi artistė (1965 m.)

Stasė Repečkaitė (Čiurlienė) (1927 m. kovo 24 d. Anykščiuose – 1993 m. spalio 14 d. Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse) – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, sopranas.[1][2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeimoje Stasė Repečkaitė buvo antras vaikas (po brolio Jono). Tėvas Mykolas Repečka kilęs iš Padvarninkų, o mama Ona Kučiauskaitė-Repečkienė iš Anykščių. Baigė Kurklelių (Anykščių raj.) pradžios mokyklą. Tėvas mirė tesulaukęs vos 38 metų. Po tėvo mirties nuo 1938 m. gyveno ir mokėsi Anykščiuose, 1943–1948 m. baigė Anykščių gimnaziją. Stasės Repečkaitės muzikiniai gabumai buvo pastebėti ir įvertinti koncerte skirtame rašytojo Antano Vienuolio 60-mečiui (muzikos mokytojas Zigmas Leškevičius). 1948–1952 m. studijavo Vilniaus konservatorijoje pas Aleksandrą Staškevičiūtę.

1952–1953 m. Stasė Repečkaitė dirbo Šiaulių muzikos mokykloje mokytoja. Nuo 1953 m. iki 1983 m. ji buvo Kauno muzikinio teatro solistė (sopranas).

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muzikinio teatro scenoje ji sukūrė per septyniasdešimt pagrindinių vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose.[3][4] Tarp jų: Tatjana ir Jolanta - Piotro Čaikovskio operose „Eugenijus Oneginas“ ir „Jolanta“; Mikaela, Georges Bizet „Karmen“; Veronika, Vitolio Baumilo „Paskenduolė“; Amelija, Giuseppe Verdi „Simonas Bokanegra“, Tamara, Antono Rubinšteino „Demonas“; Margarita, Charles Gounod „Faustas“, Ona (Antano Belazaro „Auksinės marios“), Liubaša (K. Listovo „Sevastopolio valsas“), Andžela (Franso Leharo „Grafas Liuksemburgas“), Hana (F. Leharo „Linksmoji našlė“), Marica (Imrės Kalmano „Marica“), Silva (I. Kalmano „Silva“), Rozalinda (Johanno Strausso „Šikšnosparnis“), Anina (J. Strausso „Naktis Venecijoje“), Tania (Dmitrijaus Kabalevskio „Pavasaris dainuoja“), Parasia (Modesto Musorgskio „Soročincų mugė“), Lili (C. Porterio "Bučiuok mane, Keit!), Doli (D. Hermanno "Heilo, Doli!), Atujeva (A. Kolkerio „Lošimas“), Anundienė (Algimanto Bražinsko „Pagramančio šnekučiai“), Nastia (A. Cownerio „Panelė kaimietė“), Višta (P. Valgardto „Katės namai“) ir kitus.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1965 m. Stasei Repečkaitei buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusios artistės garbės vardas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Irena Vanagienė. „Stasė Repečkaitė“, Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [1]
  2. „Stasė Repečkaitė“, Anykštėnų biografijų žinynas (2019-09-22), www.anykstenai.lt [2]
  3. Daina Klimauskaitė, „Talentu paženklinti vaidmenys“, Santaka, Kauno diena, 2007-03-31, 3 p.
  4. Daina Klimauskaitė, „O vis dėl to - primadona“, Kauno tiesa, 1987-05-17, N. 115 (12299), 5 p.