Akto-potencijos perskyra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Akto-potencijos perskyraAristotelio išskirta ontologijos sąvokų pora, vėliau perimta kitų filosofų. Aktas (lot. actualitas) – tai, kuo būtybė yra (yra aktualiai), potencija (gr. δύναμις, lot. potentia) – tai, kuo būtybė gali būti (yra potencialiai).[1]

Aristotelis judėjimą aiškino kaip potencijos virtimą aktu.[1] Šiuo atveju judėjimu laikomas bet koks kitimas.[2]

Remdamasis akto-potencijos perskyra Aristotelis toliau išvystė substancijos-akcidencijos ir materijos-formos perskyras.[1] Tomas Akvinietis toliau išvystė būties-esmės perskyrą.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“, Vilnius, ALK, „Katalikų pasaulis“, 1992
  2. Edward Feser „The Medieval Principle of Motion and the Modern Principle of Inertia“, „Proceedings of the Society for Medieval Logic and Metaphysics“, 2012, Vol. 10, p. 4-16 [1]