Materijos-formos perskyra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Materijos-formos perskyraAristotelio išskirta ontologijos sąvokų pora, vėliau perimta kitų filosofų. Materija (gr. ὕλη = hyle) yra potencialus substratas, nekintantis kintant substancijai, o forma (gr. μορφή = morphē) – materiją apibrėžiantis aktas.[1] Ši Aristotelio teorija dar vadinama hilemorfizmu.[1]

Ši teorija sukurta paaiškinti substancinį kitimą, kitaip tariant, kitimą, kai kinta ne tik akcidencijos, bet ir substancija (pavyzdžiui, tokiu kitimu laikoma mirtis).[1]

Teigiama, kad materijos-formos perskyra leidžia paaiškinti substancijos kontigentiškumą (galimybę būti kažkuo kitu paaiškina materija), individualumą (skirtingos tos pačios rūšies substancijos skiriasi materija), vienį ir daugį (substancija viena, nes turi vieną formą, bet materija leidžia jai susidėti iš daug dalių).[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“, Vilnius, ALK, „Katalikų pasaulis“, 1992