Akrecinis diskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dailininko įsivaizduotas dvinarės sistemos piešinys. Iš pagrindinės sekos žvaigždės medžiaga perteka į akrecinį diską, supantį juodąją skylę. Akrecijos metu susidaro bipolinės čiurkšlės.

Akrecinis diskas – diskinis dujų, dulkių ar plazmos srautas aplink bet kurį astronominį objektą, kuriame objekto orbita aplink objekto gravitacinį lauką praranda energiją ir kampinį impulsą, nes lėtai spiraliauja į vidų.[1] Tai gali būti jauna žvaigždė, juodoji bedugnė, baltoji nykštukė arba neutroninė žvaigždė. Dėl disko vidinės trinties – klampos vyksta sukimosi momento persiskirstymas diske. Vidinės dalys lėtėja ir spiraline trajektorija krenta į centrinį kūną. Judėjimo energija yra paverčiama šilumine ir išspinduliuojama elektromagnetinių bangų pavidalu iš disko paviršiaus. Spinduliavimo diapazonas priklauso nuo centrinio objekto masės ir kompaktiškumo. Taip akreciniai diskai aplink jaunas žvaigždes spinduliuoja daugiausia infraraudonajame diapazone, akreciniai diskai aplink neutronines žvaigždes ir juodąsias bedugnes – rentgeno diapazone.

Diskai efektyviai susidaro dvinarėse sistemose, kuomet mažiau masyvi komponentė pasiekia milžinės stadiją ir užpildo Rošo ertmę. Tuomet medžiaga gali laisvai pertekėti prie masyvesnės komponentės (pavyzdžiui, baltosios nykštukės arba neutroninės žvaigždės) ir suformuoti apie ją akrecinį diską.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Accretion disk. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-08-15.