Rošo ertmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Trijų dimensijų Rošo potencialo pavaizdavimas dvinarėje sistemoje, kurios narių masių santykis lygus 2. Paryškintos lašo formos figūros tarp ekvipotencialinių linijų vadinamos Rošo ertmėmis. L1, L2 ir L3 yra Lagranžo taškai, kuriuose gravitacinės jėgos kompensuoja viena kitą. Medžiaga gali tekėti nuo vienos žvaigždės ant kitos, jei pirmoji išsiplečia už savo Rošo ertmės ribų. Šaltinis.

Rošo ertme dvinarėje sistemoje vadinama erdvės sritis apie žvaigždę, kurioje medžiaga yra gravitaciškai surišta su ta žvaigžde. Jei viena žvaigždė išsiplečia už Rošo ertmės ribų, medžiaga pradės tekėti ant kitos žvaigždės. Rošo ertmė yra maždaug lašo formos ekvipotencialinis paviršius, kurio viršūnė yra vadinama pirmu Lagranžo tašku.

Šią koncepciją įvedė prancūzų astronomas Édouard Roche.

Medžiagos pertekėjimas nuo vienos žvaigždės ant kitos sukelia įvairius astronominius reiškinius: kartotines novas, rentgeno ir milisekundinius pulsarus.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]