Lazerinis taikiklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Glock 23“ su taktiniu šviestuvėliu ir lazeriniu taikikliu.

Lazerinis taikiklis – šaunamojo ginklo įtaisas, lengvinantis nusitaikymą. Lazerinis taikiklis skleidžia mažo galingumo matomos šviesos spindulį, kuris numatomo pataikymo vietoje sudaro šviesos dėmelę. Naudojant lazerinį taikiklį, tereikia žiūrėti į taikinį ir taip nukreipti ginklą, kad dėmelė (būsimo pataikymo vieta) būtų reikiamoje vietoje. Kadangi lazerio šviesa labai mažai diverguoja, dėmelė net dideliu nuotoliu lieka maža.

Lazerinis taikiklis uždedamas taip, kad lazerio spindulys būtų nukreiptas lygiagrečiai ginklo vamzdžio ašiai. Kai kurie šiuolaikiniai ginklai turi vidinius lazerinius taikiklius, kurie yra neatskiriama ginklo dalis.

Naudojami lazeriai:

  • Raudonieji: paprastai lazeriniuose taikikliuose naudojami raudoni diodiniai lazeriai;
  • Infraraudonieji: gali būti naudojamas ir IR lazeris, bet tuomet šaulys turi naudoti ir naktinį taikiklį ar kitokį naktinio matymo prietaisą;
  • Žalieji: neseniai kariniams ir policijos ginklams imta gaminti žalius lazerinius taikiklius. Teigiama, kad žalia dėmelė yra lengviau pastebima ryškaus apšvietimo sąlygomis.

Gaminami ir pardavinėjami lazeriniai taikikliai, skirti sportiniams lankams ir arbaletams[1].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Лазерный прицел для арбалета «TFO – TRITIUM / FIBER OPTIC PIN»[neveikianti nuoroda]