Akčė
| Akčė | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
| Naudojo: | Osmanų imperija | |||||
| Metalas: | sidabras | |||||
| Stambesnis vnt.: | para: 3 kurušas: 120 (nuo 1688 m.) | |||||
| Smulkesnis vnt.: | mangiras: 1/16 (XVI a.) | |||||
Akčė (turk. akçe; osman. آقچه) – XIV-XIX a. sidabrinė moneta, buvęs pagrindinis Osmanų imperijos pinginis vienetas.
Žodis turk. akçe kilęs iš gr. ἄσπρον, aspron 'baltas', pagal Bizantijos sidabrinę ar biloninę monetą asproną, plačiai naudotą regione, kuris vėliau tapo Osmanų imperija. Todėl angliškai akčę dažnai vadina angl. asper[1].
Pirmosios osmanų akčės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmasias osmanų akčes nukaldino 1327 m., valdant osmanų valstybės įkūrėjo sūnui Orhanui. Akčės buvo kaldintos remiantis islamo priesakais – jose nebuvo atvaizdų, tik įrašai arabiškais rašmenimis. Pradžioje ant monetų buvo kaldinamos ilgos maldų ištraukos, bet vėliau imta užrašyti sultono ir jo tėvo vardą, monetų kaldinimo vietą ir datą bei trumpus palinkėjimus (pvz., arab. حلده ملكه, hulide mulkehu 'tebūnie tavo valdžia amžinai', arab. عز نصره, azze mesrehu ('tegu Maloningasis tau padeda').
Teigiama, kad Suleimano mečetės Stambule statybos apie 1550 m. kainavo 59 milijonus akčių.Tada ši suma buvo ekvivalentiška 700 000 aukso dukatų (galbūt Venecijos).
Akčių vertė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžioje akčės buvo smulkios (1,15 g) monetos iš gero sidabro. Jų svoris nesikeitė iki Mehmedo II valdymo laikų.
Nuo XVI a. antros pusės dėl akčių sidabro bloginimo osmanų akčių vertė nuolat smuko. Sidabro kiekis monetose labai sumažėjo po 1584 m. monetų reformos valdant Muradui III (1574–1594 m.). Iki XVII a. akčių masė sumažėjo iki 0,33 g, o XVII a. pabaigoje – iki 0,19-0,13 g.
Kartu su akče osmanai kaldino ir smulkią monetą mangirą. Mažėjant akčės vertei prastėjo ir akčės santykis su mangiru. XVI a. pradžioje santykis buvo 1 : 16 (tada 40-50 akčių atitiko auksinį dukatą), XVII a. pradžioje – 1 : 8, 1687 m. - 1 : 2. Dar vėliau jų vertės susilygino.
XVIII a. pasirodė naujas piniginis vienetas para, bet osmanai pinigus skaičiuodavo akčėmis. Tuo metu akčės buvo smulkios biloninės monetos grąžai, kurias dėl gyventojų įpročio jas naudoti kaldino iki XIX a. pirmo trečdalio.
Be vienos akčės monetų kaldino ir didesnio nominalo akčių monetas. Pvz., sultono Bajazito II laikais (1481–1512) buvo kaldinama 10 akčių moneta.
Krentant akčės vertei akčę pakeitė kurušas. Įvedus kurušą 3 akčės atitiko 1 parą, o 120 akčių - 1 kurušą. 1843 m. sidabrinį kurušą papildė auksinė lira.[2]
Monetų kalyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rankinį akčių kaldinimą mašininis pakeitė valdant Achmedui III (1703–1730 m.). Šias monetas kaldino daugelyje Osmanų imperijos monetų kalyklų: sostinėje Konstantinopolyje, Novare (dabartiniame Kosove), Belgrade (Serbija), Mudavoje (dabartinė Rumunija), Serėse ir Sidrekapsyje (Graikija), Kratove ir Skopjėje (dabartinėje Makedonijoje), Bursoje, Ankaroje, Konijoje ir Amasijoje (dabartinė Turkija) ir kitur.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ "asper." Webster's Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (13 Jul. 2011).
- ↑ Sevket Pamuk, A Monetary History of the Ottoman Empire, Cambridge University Press, 2000, ISBN 0-521-44197-8