Aftonbladet
| Aftonbladet | |
 | |
| Tipas | Dienraštis |
|---|---|
| Formatas | Tabloidinis |
| Savininkas | LO (9 %) Schibsted (91 %) |
| Vyr. redaktorius | Jan Helin |
| Įsteigta | 1830 m. gruodžio 6 d. |
| Būstinė | Västra Järnvägsgatan 21, Stokholmas, Švedija |
| Tiražas | 154 900 (2014 m.) |
| Svetainė | www.aftonbladet.se |
„Aftonbladet“ – bulvarinis laikraštis, leidžiamas Stokholme, Švedijoje. Tai vienas didesnių dienraščių Šiaurės šalyse.
Nuo 1994 m. rugpjūčio 25 d. veikia internetinė versija aftonbladet.se, kuri, pagal įvairius lankomumo reitingus, patenka tarp penkių lankomiausių Švedijos internetinių svetainių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laikraštį pavadinimu Aftonbladet i Stockholm[1][2][3] 1830 m. gruodį, Švedijos modernizacijos laikotarpiu, įsteigė Larsas Johanas Hierta (Lars Johan Hierta). Dabartinis pavadinimas Aftonbladet pradėtas naudoti 1852 m., po 25 pavadinimo keitimų,[1] kuriuos lėmė pakartotiniai laikraščio leidybos nutraukimai ir draudimai iš nekartą laikraščio kritikuoto tuometinio naujojo Švedijos karaliaus Karolio XIV Jono pusės.
Savo egzistavimo laikotarpiu laikraštis nekartą keitė politinę pakraipą. Pradžioje buvęs liberalių pažiūrų, 1890–1921 m. Harald Sohlman ėjus vyriausiojo redaktoriaus pareigas, laikraštis laikėsi konservatyvios pozicijos. Pirmojo pasaulinio karo metu didžioji dalis turimų akcijų paketo slapčia buvo parduota Vokietijos vyriausybei. 1929 m. laikraštis perėjo į Kroigerių šeimos rankas, kai laikraštį įsigijo „Swedish Match“, tuomet priklausiusi Ivaro Kroigerio korporacinei imperijai. „Aftonbladet“ tapo „neutralus“. 1932 m. laikraštis rėmė Pero Albino Hansono naująją Švedijos demokratinę vyriausybę, o vos po kelerių metų sukirto rankomis su liberalų partija ir ėmė propaguoti liberaliąją politiką. Stipriai veikiamas provokiško personalo, Antrojo pasaulinio karo metu laikraštis palaikė Vokietiją.[4]
Kroigerių šeimos valdymo era baigėsi 1956 m. spalio 8 d. Nepaisant susidomėjimo tiek iš liberalų, tiek iš centro partijų, Torstenas Kroigeris pardavė laikraštį Švedijos profesinių sąjungų konfederacijai.[5] Savininko pasikeitimas atsiliepė sumažėjusiu tiražu, tačiau jau XX a. 7-ajame dešimtmetyje tiražas staigiai šovė į viršų, perkopdamas 507 tūkst. egzempliorių.
Apie 1990-uosius metus „Aftonbladet“ susidūrė su ekonominėmis problemomis ir dauguma ėmė abejoti profesinių sąjungų judėjimo, kaip žiniasklaidos priemonės savininko, kompetencija. 1996 m. gegužės 2 d. 49,9 proc. laikraščio akcijų įsigijo Norvegijos žiniasklaidos įmonių grupė „Schibsted“, vėliau tapusi pagrindine savininke.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Karl Erik Gustafsson; Per Rydén (2010). A History of the Press in Sweden (PDF). Gothenburg: Nordicom. ISBN 978-91-86523-08-4. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2015-02-13. Nuoroda tikrinta 2015-02-13.
- ↑ „The press in Sweden“. BBC News. 2004. Nuoroda tikrinta 2014-11-18.
- ↑ Byron J. Nordstrom (2010). Culture and Customs of Sweden. ABC-CLIO. p. 84. ISBN 978-0-313-34371-1. Nuoroda tikrinta 2014-12-20.
- ↑ Hierta, the founder of Aftonbladet, created the free press in Sweden Archyvuota kopija 2007-08-30 iš Wayback Machine projekto. Aftonbladet. Nuoroda tikrinta 2009-08-24.
- ↑ Newspapers in International Librarianship: Papers Presented by the Newspaper Section at IFLA General Conferences. Walter de Gruyter. 2003-01-01. p. 18. ISBN 978-3-11-096279-6. Nuoroda tikrinta 2014-12-20.