Pereiti prie turinio

Afrikiniai ežiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Atelerix
Keturpirštis ežys (Atelerix albiventris)
Keturpirštis ežys (Atelerix albiventris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Eulipotyphla
( Eulipotyphla)
Šeima: Ežiniai
( Erinaceidae)
Pošeimis: Ežiai
( Erinaceinae)
Gentis: Afrikiniai ežiai
( Atelerix)

Afrikiniai ežiai (Atelerix) – ežinių šeimos žinduolių gentis.

Rūšys:

Galva ir nugara padengti trumpais dygliukais, kurių pagrindas ir galas – balti, o vidurys juodas arba rudas. Už paprastuosius ežius paprastai mažesni, dažnai šviesesnės kailio spalvos, skiriasi anatomine kaukolės sandara, bei dantų ir pirštų skaičiumi užpakalinėse galūnėse. Ilgis 17–23 cm (su 2–5 cm ilgio uodega), o svoris – 250–700 g.[1]

Gyvena įvairiose buveinėse: krūmynuose, stepėse ir savanose, kartais įsikuria soduose, miestuose. Vengia dykumų ir tankių miškų plotų. Naktiniai gyvūnai, kurie dieną praleidžia pasislėpę lapų krūvose, plyšiuose ar mažuose urvuose. Naktį ieško maisto, kliaudamiesi gera uosle ir klausos pojūčiu. Šaltesnėse vietose (pvz., Pietų Afrikoje) žiemą miega. Laikosi pavieniui, nuolat keičia buvimo vietą.

Visaėdžiai, pirmenybę teikiantys vabzdžiams. Taip pat ėda sraiges, sliekus, mažus stuburinius gyvūnus, kiaušinius, vaisius ir grybus.

  1. Nowak, Ronald M. (1999). Walker's Mammals of the World. Baltimore: Johns Hopkins Univ. Press. pp. 176–177. ISBN 0-8018-5789-9.