Adomas Tarlo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Adomas Tarlo
Alleged portrait of Adam Tarło.PNG
Tarlos
Herbas „Topor“
Herbas „Topor“
Gimė: 1713 m.
Mirė: 1744 m. kovo 14 d. (~31 metai)
Tėvas: Stanislovas Tarlo
Motina: Ana Tarlo
Sutuoktinis(-ė): Dorota Tarlaitė

Adomas Tarlo (lenk. Adam Tarło; 1713 m. – 1744 m. kovo 14 d.) – ATR valstybinis veikėjas, Liublino vaivada (17361744), Jaslovsko, Drodobičsko, Dolynos, Zlotorijsko ir Zvolensko seniūnas, Dzikovo konfederacijos (1734) ir Karūnos Tribunolo maršalka (1737), Lenkijos karaliaus Stanislovo Leščinskio šalininkas ir opozicijos prieš Augustą III vadovas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos magnatų Tarlų giminės atstovas, herbo „Topor“ savininkas. Karūnos didžiojo prievaizo Stanislovo Tarlo (?–1721) ir Ano Tarlo (?–1751) sūnus. Būdamas 18 metų Adomas Tarlo tapo šarvuotos įgulos rotmistru ir Karūnos Tribunolo deputatu. 1733 metais buvo išrinktas pasiuntiniu (deputatu) į seimą, po to buvo renkamas į konvokacinį ir elekcinį seimus. 1733 metais palaikė Stanislovo Leščinskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą.

1734 metais – Sandomiro vaivadijos maršalka Adomas Tarlo buvo išrinktas Dzikovo konfederacijos generaliniu maršalka, savo giminaičiui Liublino vaivadai Jonui Tarlai palaikant.

1736 metais Adomas Tarlo pretendavo į pacifikacinio seimo maršalkos postą, bet tą titulą gavo Podolės vaivada Vaclovas Petras Rževuckis. Tais pačiais metais gavo Liublino vaivados pareigybę. 1737 metais Radome buvo išrinktas Karūnos Tribunolo maršalka.

17381741 metais Adomas Tarlo gyveno Prancūzijoje, kur tarnavo. Ten jis įstojo į konfliktą su Karūnos dvaro pakamariu Kazimieru Poniatovskiu. Po grįžimo į tėvynę Adomui Tarlai paaštrėjo santykiai su galinga rūmų Čartoriskių-Poniatovskių partija. Karūnos didžiojo maršalkos Pranciškaus Belinskio baliaus metu tarp A. Tarlo ir K. Poniatovskio įvyko dvikova. Tarlo užmušė arklį po Poniatovskiu ir privertė jį kapituliuoti.

Tarlo pilis Podolėje

1744 m. kovo 16 d. Varšuvoje tarp priešininkų įvyko antras duelis. Ginkluotų Čartoriskių šalininkų minios akivaizdoje Liublino vaivada Adomas Tarlo žuvo, tačiau, tiksliai žinoma, kad užmušė jį ne Kazimieras Poniatovskis, o saksonų majoras Korfas (vok. Korff).

Buvo vedęs Dorotą Tarlaitę (?–1756), Liublino vaivados ir Karūnos pakanclerio Karlio Tarlo (1639–1702) ir Sofijos Pšoniak dukterį, nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Jonas Tarlo
POL województwo lubelskie IRP COA.svg
Liublino vaivada

17361744
Po to:
Tomas Antonis Zamoiskis