Ažudievis

Koordinatės: 55°06′43″š. pl. 26°47′56″r. ilg. / 55.112°š. pl. 26.799°r. ilg. / 55.112; 26.799 (Ažudievis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ažudievis
blrs. Задзеўе, rus. Задевье
Ažudievio bažnyčia I pasaulinio karo metais
Ažudievis
Ažudievis
55°06′43″š. pl. 26°47′56″r. ilg. / 55.112°š. pl. 26.799°r. ilg. / 55.112; 26.799 (Ažudievis)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Vitebsko sritis Vitebsko sritis
Rajonas Pastovių rajonas
Gyventojų (2009 m.[1]) 4
Pašto kodas 211871 / +375 2155

Ažùdievis [2] (arba Zadiẽvis, blrs. Задзеўе, rus. Задевье) – kaimas Baltarusijoje, Vitebsko srityje, 3 km į vakarus nuo Pastovių, prie Ažudievio ežero.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1608 m. pašventinta pirmoji katalikų bažnyčia. XIX a. buvo miestelis Švenčionių apskrities Jasevos valsčiuje.[3] 1850 m. caro valdžia uždarė čia veikusį karmelitų vienuolyną, 1865 m. ir bažnyčią. Kaimą valdė grafai Grabovskiai. Per Pirmąjį pasaulinį karą Ažudievis buvo sugriautas. Po karo kunigas M. Bugenis pastatydino Viešpaties Jėzaus Atsimainymo bažnyčią. Pagal 1920 m. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį Ažudievis turėjo priklausyti Lietuvai, tačiau 1920 m. jį užvaldė Lenkija, priklausė Pastovių apskričiai ir valsčiui. 1939 m. priskirtas Baltarusijos TSR.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ažudievio parapija buvo ištisinio lietuvių kalbos arealo rytiniame pakraštyje, ištįsusi į pietus Medilos upės vakariniu pakraščiu. Šia upe ėjo lietuvių ir baltarusių etnolingvistinė riba. Parapijos pietrytinėje dalyje buvo baltarusių kaimų. Lietuvių ir baltarusių riba išliko iki XIX a. vidurio.[4] Tada lietuviškai kalbėjo apie 70 proc. parapijos žmonių. XIX a. antroje pusėje parapija toliau baltarusėjo. Lietuvių slavėjimas tęsėsi Lenkijos orkestruose.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/viciebskaja.htm
  2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. Zadziew (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 255 psl. (lenk.)
  4. Ažudievis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 123
  5. Romualdas ApanavičiusAžudievis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 399 psl.