4-oji Žemgalos pėstininkų divizija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

4-oji Žemgalos pėstininkų divizija
Veikimo laikas	1920-1940
Valstybė	Latvija
Lojalumas	Latvijos Respublika
Rūšis	divizija
Yra dalis	Latvijos kariuomenė
Būstinė	Daugpilis
Vadovybė
pirmasis vadas	generolas majoras Oskaras Dangeris
paskutinis vadas	generolas majoras Žanis Bahas

4-oji Žemgalos pėstininkų divizija (latv. 4. Zemgales kājnieku divīzija) – Latvijos kariuomenės divizija, suformuota 1920 m. pradžioje. Tai buvo ketvirtoji Latvijos Respublikos divizija.

Divizijos štabas buvo suformuotas Žemutinės Kuržemės karinės apygardos, kuriai vadovavo pulkininkas Oskaras Dankeris, pagrindu. Į divizijos sudėtį įėjo:

• 10-asis Aizputės pėstininkų pulkas,
• 11-asis Duobelės pėstininkų pulkas,
• 12-asis Bauskės pėstininkų pulkas,
• Žemgalos artilerijos pulkas,
• 1-asis kavalerijos pulkas.

1920 m. gegužės pabaigoje divizijos pulkai buvo permesti prie sienos su TSRS, kur užėmė pietinę fronto dalį nuo Asvejos ežero iki Dauguvos. TSRS-Lenkijos karo metu divizijos kontroliuojama teritorija praplėsta ir piečiau Dauguvos, apėmė žemes piečiau Daugpilio, į kurias pretendavo Lenkija.

Lenkijos-Lietuvos karo metu (1920 m. spalis) 12-asis Bauskės pulkas užėmė dalį Ilūkstės apskrities, kurią buvo užėmę lietuviai.

Nuo 1921 m. divizija buvo dislokuota Daugpilyje. 1940 m., po Latvijos okupacijos, Latvijos kariuomenė buvo performuota į DVRA 24-ąjį šaulių korpusą. Iš Žemgalos ir Latgalos divizijų buvo suformuota tarybinė 183-oji šaulių divizija.

Divizijos vadai

• 1920 m. sausis – 1932 m. sausis: generolas Oskaras Dankeris (iki 1925 m. birželio - pulkininkas).
• 1932 m. sausis – 1933 m. vasaris: generolas Martinas Hartmanis.
• 1933 m. vasaris – 1936 m. spalis: generolas Rudolfas Bangerskis.
• 1936 m. spalis – 1940 m.: generolas Žanis Bahas.