24-asis Latvijos šaulių korpusas
24-asis Latvijos šaulių korpusas (rus. 24-й Латвийский стрелковый корпус) – Raudonosios Armijos junginys, egzistavęs 1939–1941 m., suformuotas iš buvusios Latvijos Respublikos kariuomenės. Nuo 1943 m. Raudonojoje Armijoje veikė dar vienas, 2-os formuotės 24-asis šaulių korpusas, tačiau šis jau nebuvo latviškas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Formavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Korpuso valdyba buvo suformuota 1939 m. rugsėjo mėn. Kalinino karinėje apygardoje. Po to, iki 1940 m. vasaros korpusas dislokavosi Baltarusijos ypatingojoje karinėje apygardoje.
1940 m. liepos mėn. korpusas (matyt, tik valdyba ir kai kurie daliniai) į Latviją, kur į korpuso sudėtį įėjo iš Latvijos kariuomenės dalių suformuotos 181-oji šaulių divizija ir 183-oji šaulių divizija. Korpuso daliniai toliau vilkėjo latviškas uniformas su tarybiniais skiriamaisiais ženklais. 1940 m. gruodį korpuso vadu buvo buvo paskirtas generolas Robertas Kliavinis (Roberts Kļaviņš).
Kovos kelias
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1941 m. birželio 22 d. korpuso valdyba buvo dislokuota Gulbenėje. Korpuso daliniuose stigo karių ir technikos. Dalis technikos ir ginkluotės buvo ne tarybinės gamybos.[1]
Veikiančioje armijoje korpusas buvo nuo 1941 m. birželio 22 d. iki 1941 m. rugpjūčio 16 d.
Birželio 27 d. 183-jai divizijai buvo įsakyta organizuoti gynybą šiauriniame Dauguvos krante ruože nuo Rumbulos geležinkelio stoties iki Skryverių. Divizija į nurodytą ruožą nespėjo, jis jau buvo užimtas vokiečių kariuomenės.
Birželio 30 dienai korpusui buvo įsakyta 181-ąją šaulių diviziją perkelti į Lubaną, o 183-iąją – į Maduoną. Tačiau, matyt, dėl Vyriausiojo vado būstinės nurodymo iš anksto organizuoti gynybą prie Velikajos upės, užduotis buvo pakeista, ir birželio 30 d. korpusas gavo naują užduotį: naktį į liepos 1 d. žygiuoti į Ostrovo, Opočkos ir Novorževo rajoną, kur papildyti atsargas, reorganizuotis ir užimti gynybines pozicijas.
181-oji šaulių divizija 1941 m. liepos 1 d. rytą patraukė maršrutu Gulbenė-Litenė-Balvai-Viliaka-Nosovas-Augšpilis-Opočka. 183-oji šaulių divizija žygiavo iš Inčukalno.
Maršas nebuvo netrukdomas. Liepos 2 d. 181-oji divizija nukentėjo nuo aviacijos antskrydžio ir vermachto priešakinių dalinių tankų atakos, bet liepos 3 d. pagrindiniai šios divizijos daliniai atsiplėšė nuo greitai atakuojančio priešo ir pasiekė Lžos upę piečiau Ostrovo. Antroji žygiavusi 183-oji šaulių divizija, ėjusi iš Cėsių ir Alūksnės, ties Liepna buvo atakuoti vermachto 36-ios motorizuotos divizijos 36-ojo motociklininkų bataliono ir patyrė didelių nuostolių.
27-osios armijos vadas generolas majoras Nikolajus Berzarinas 1941 m. liepos 6 d. raporte rašė:
- „Turimi korpusai ir divizijos taip tik vadinasi, o tikroji jų būklė tokia:
- a) 24-asis šaulių korpusas – visiškai neparuošti daliniai, neturintys mūsų technikos, ginkluoti visokių sistemų ginklais iš viso pasaulio. Aprūpinti juos šaudmenimis ir atsarginėmis dalimis neįmanoma. Štabų nėra, ryšių priemonių nėra, vadų tėra iki 12–15 %, karių stygius iki 90 %. Dabar šiame korpuse (181-oji ir 128-oji šaulių divizijos) ne daugiau kaip 8 tūkstančiai karių.“
Priežasčių, kodėl korpuse trūko karių buvo kelios:
- Dar neprasidėjus karui birželio 14 d. nemažai korpuso karininkų (apie trečdalį) buvo represuoti.
- Nuo birželio 22 d. gana daug karininkų buvo pašalinti iš armijos.
- Nuo birželio 29 d., pagal kai kuriuos šaltinius, masiškai buvo atleidinėjami kariai latviai.
- Kaip ir likusiuose dviejuose nacionaliniuose Pabaltijo korpusuose (22-ajame ir 29-ajame šaulių korpusuose) latvių korpuse nemažai karių dezertyravo.
Pirmoji atvyko 181-oji divizija, kuri prieš tai buvo siųsta kontratakuoti vokiečių placdarmą ties Krustpiliu, tačiau mūšyje nedalyvavo. Ji užėmė gynybą pagal Pskovo plentą Gavri ir Viliakos rajone. 183-oji divizija, žygiavusi iš Cėsių, atvyko tik 7 liepos, su nuostoliais. Ji pakeitė 128-osios šaulių divizijos dalinius, be to, buvo šiais daliniais papildyta. Visi korpuso daliniai, pradedant birželio 29 d., buvo papildyti šauktiniais iš TSRS gilumos.
Korpuso štabas įsikūrė Puškinskije Gorose (Пушкинские Горы). Nuo liepos 7 d. Puškinskije Gorų ir Michailovskojės kaimo prieigose prasidėjo smarkūs mūšiai su Vermachto 10-ojo armijos korpuso daliniais. 183-oji divizija kovėsi ties Krasnyje Strugais, po to atsitraukė prie Dno.
1941 m. liepos 11 d. Vermachto daliniai prasiveržė prie prie Novorževo ir užėmė Puškinskije Goras ir Opočką. 24-ojo korpuso daliniai kartu su 21-ojo mechanizuotojo korpuso daliniais naktine kontrataka atmetė priešą ir atsiėmė Puškinskije Goras bei Opočką. Maždaug nuo to momento korpuso divizijos ėmė veikti atskirai.
Kontratakoje ties Solcais korpusas dalyvavo tik viena divizija – 183-iąja. Ji liepos 14 d. atakavo iš Dno rajono link Sitnios upės. Ši divizija sudarė pagrindinę dalį puolusios rytinės Raudonosios Armijos grupuotės. 181-oji divizija buvo labiau pietvakariuose.
Liepos 18 d. vokiečių kariuomenė vėl ėmė atakuoti. 181-oji šaulių divizija liepos 18 d. buvo apsupta tarp Sorotės upės ir plento Puškinskije Goros–Novorževas ir sutriuškinta. 183-oji šaulių divizija atsitraukė prie Šimsko ir užėmė ten gynybos pozicijas, pridengdama Senąją Rusą.
Korpuso valdyba, matyt, 1941 m. rugpjūčio pradžioje atsitraukė į Senąją Rusą. O rugpjūčio 16 d. ryčiau jos buvo išvesta iš veikiančios armijos sudėties. Rugsėjo 1 d. ji buvo išformuota.
24-asis korpusinis aviacijos būrys kariavo visą Vokietijos-TSRS karą. Atliko 6475 kovinius skrydžius. 1943 m. rugsėjo 1 d. buvo performuotas į 1-ąjį latvių naktinių bombonešių aviacijos pulką.
Kovinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Data | Frontas | Armija | Šaulių divizijos | Kiti daliniai | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| 1941-06-22 | Šiaurės vakarų frontas | 27-oji armija | 181-oji šaulių divizija 183-oji šaulių divizija |
613-asis korpusinis artilerijos pulkas 111-asis atskirasis zenitinis artilerijos divizionas 511-asis atskirasis ryšių batalionas 305-asis atskirasis pionierių batalionas 24-asis korpusinis aviacijos būrys |
— |
| 1941-07-01 | Šiaurės vakarų frontas | 27-oji armija | 181-oji šaulių divizija 183-oji šaulių divizija |
613-asis korpusinis artilerijos pulkas 111-asis atskirasis zenitinis artilerijos divizionas 511-asis atskirasis ryšių batalionas 305-asis atskirasis pionierių batalionas |
— |
| 1941-07-10 | Šiaurės vakarų frontas | 27-oji armija | 128-oji šaulių divizija 181-oji šaulių divizija |
613-asis korpusinis artilerijos pulkas 111-asis atskirasis zenitinis artilerijos divizionas 511-asis atskirasis ryšių batalionas 305-asis atskirasis pionierių batalionas |
— |
| 1941-08-01 | Šiaurės vakarų frontas | 11-oji armija | 181-oji šaulių divizija 183-oji šaulių divizija |
613-asis korpusinis artilerijos pulkas 111-asis atskirasis zenitinis artilerijos divizionas 511-asis atskirasis ryšių batalionas 305-asis atskirasis pionierių batalionas |
— |
Vadovybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1941-06-30 – 1941-09-01: generolas majoras Kuzma Kačianovas (Кузьма Максимович Качанов)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Борьба за Советскую Прибалтику в Великой Отечественной войне 1941–1945 (в 3-х книгах). — Кн. 1. — Рига: «Лиесма», 1966. — С. 184–185.