2017 m. Baltarusijos protestai
| 2017 m. Baltarusijos protestai | |||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kartryčnickaja plošča, Minskas (Baltarusija), vasario 17 d. | |||||||||||||||
| |||||||||||||||
2017 m. protestai Baltarusijoje – serija protestų prieš Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką, prasidėję 2017 m. vasario pabaigoje. Protestus paskatino nutarimas apmokestinti Baltarusijos bedarbius. Demonstracijos ir eitynės rengtos iki gegužės 1 d. įvairiose šalies vietose, dalyvių skaičius vyravo tarp kelių šimtų iki kelių tūkstančių žmonių.
Kontekstas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kurį laiką Baltarusija buvo vadinama paskutine Europos diktatūrine valstybe, neturinčia pakankamai stiprios opozicijos A. Lukašenkai.[3] 2011 ir 2015 m. šalyje vykę protestai baigėsi masiniais areštais. Nuo 2015 m. šalis pateko į ekonominį nuosmukį dėl nukritusių benzino kainų. Tais pačiais metais išleistas įstatymas bedarbių apmokestinimui.[1] Apie 470000 Baltarusijos gyventojų yra įpareigoti mokėti šį mokestį, tačiau jį nuo įstatymo išleidimo sumokėję yra vos 10 %.[1]
Protestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vasario 17 d. apie 2500 protestuotojų[4] susibūrė Minske protestuoti prieš reikalavimą visiems, dirbantiems mažiau nei 183 dienas per metus[5], mokėti 250 JAV dolerių (apie 5 mln. Baltarusijos rublių, kas atitinka pusės mėnesio uždarbį[1]) „prarastų mokesčių“.[6] Naujasis įstatymas tapo nepopuliarus ir buvo pajuokiamas kaip „įstatymas prieš socialinius parazitus“.[1] Vasario 19 m. 2000 protestuotojų susirinko Gomelyje.[6] Šie susibūrimai Minske ir Gomelyje įvyko taikiai ir nebuvo išsklaidyti policijos. Mažesnės demonstracijos įvyko ir kituose miestuose.[4]
Kovo 25 d. opozicijos lyderis Uladzimiras Niakliajevas, tądien ruošęsis sakyti kalbą protesto mitinge, buvo sustabdytas pakeliui į Minską.[7] Masinius protestuotojų areštus šalies vyriausybė pateisino tuo, jog netoliese protestų vietų Minske Baltarusijos policija aptiko „benzino bombas ir ginklų prikrautus automobilius“.[8]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Makhovsky, Andrei (2017-02-17). „Thousands of Belarussians Take to the Streets to Protest 'Parasite Law'“. Reuters.
- ↑ Cпіс ахвяраў пераследу за акцыі грамадзянскага і сацыяльнага пратэсту: на 27 сакавіка - больш за 700 чалавек
- ↑ Andrew Osborn (2010-12-20). „Alexander Lukashenko: 'Europe's Last Dictator'“. The Daily Telegraph. London: Telegraph Media Group. Nuoroda tikrinta 17 January 2012.
- ↑ 4,0 4,1 „Spate of Protests Breaks Out in Belarus“. Associated Press. 2017-02-19. Suarchyvuotas originalas 2017-02-23. Nuoroda tikrinta 2017-04-04.
- ↑ Andrei Sannikov (2017-03-15). „'We are not slaves': Europe's most repressive state is reawakening“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2017-03-15.
- ↑ 6,0 6,1 Makhovsky, Andrei (2017-02-19). „Belarus Tax Protests Spread Beyond Capital“. Reuters.
- ↑ „Scores detained after defying Belarus protest ban“. Al Jazeera.
- ↑ „Belarus Protests: Government Defends Mass Arrests“. BBC. 2017-03-26.