2015 m. Graikijos referendumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
2015 m. Graikijos ekonomikos referendumo biuletenis

2015 m. Graikijos referendumas (gr. Ελληνικό δημοψήφισμα του 2015) – 2015 m. liepos 5 d. įvykęs referendumas, kuris turėjo nuspręsti, ar Graikija sutinka su šaliai iškeltomis skolų grąžinimo sąlygomis. Šalis įsiskolinusi Europos Komisijai, Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos Centriniam Bankui. Apie tokio referendumo surengimą 2015 m. birželio 27 d. netikėtai pranešė šalies ministras pirmininkas Alexis Tsipras, prieš tai nevykdžius jokių diskusijų ar aptarimų šia tema.[1] Jau kitą dieną šalies parlamentas pritarė tokiam sprendimui, o tą patį vakarą referendumo surengimą patvirtino ir Graikijos prezidentas.

Referendumo dalyviai turėjo pažymėti vieną iš dviejų variantų: „gyventojai, kurie atmeta EK, TPF ir ECB reikalavimus, balsuoja prieštarauja/ne“, „gyventojai, kurie sutinka su šių trijų institucijų reikalavimais, balsuoja sutinka/taip“.[2]

2015 m. birželio 29 d. EK prezidentas Jean-Claude Juncker savo kalboje apie šį referendumą teigė esąs nusivylęs Graikijos vyriausybės sprendimu pasitraukti iš derybų su kreditoriais, referendumo surengimu bei Graikijos valdžios raginimu balsuoti „ne“. Savo ilgą kalbą prezidentas baigė graikiškais žodžiais „I Ela’da Íne EvrÓpi I EvrÓpi Íne Ela’da“ (Graikija yra Europa, Europa yra Graikija).[3]

2015 m. liepos 1 d. šalis praleido 1,5 mlrd. eurų mokėjimo terminą Tarptautiniam valiutos fondui, kai žlugo paskutinės akimirkos pastangos surasti kompromisą su oficialiais Europos Sąjungos skolintojais.

Tuo pačiu liepos 2 d. Graikija pasiūlė Europos Sąjungai naują dvejų metų trukmės susitarimą dėl finansinio palaikymo. Atėnai prašė beveik 30 mlrd. eurų kredito linijos iš Europos stabilumo mechanizmo fondų, „siekiant visiškai padengti finansavimo poreikius ir tuo pat metu vykdomą skolų restruktūrizavimą“. Tačiau po konferencinio pokalbio telefonu ES politikai patvirtino nenorintys priimti to pasiūlymo.[4]

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pritarė Pritariančių % Atmetantys Atmetančių % Galiojantys Galiojančių % Dalyvavo Dalyvių % Šaltinis
2245537 38,69 3558450 61,31 5803987 94,20 6161140 62,50 Vidaus reikalų ministerija

61,31 procentas dalyvavusių rinkėjų pasirinko variantą „prieštarauju/ne“. Po referendumo iš opozicijos lyderio pareigų pasitraukė partijos Naujoji demokratija lyderis Antonis Samaras (iki 2015 m. ėjęs šalies premjero pareigas).[5]

Taip pat iš pareigų pasitraukė ir šalies finansų ministras Yanis Varoufakis, teigdamas, kad jo pasitraukimas padės rasti išeitį iš situacijos.[6]

Reakcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

EK prezidentas Jean-Claude Juncker po referendumo sakė, kad graikų pasakytas „ne“ stipriai sumenkino Graikijos šalies pozicijas derybose su kreditoriais. Taip pat jis pabrėžė, kad neatmeta scenarijaus, kai Graikija pasitraukia iš euro zonos, tačiau labiau palaikąs šalies likimą šiose sąjungoje.[7] 2015 m. liepos 12 d. Europos vadovų taryba rinksis ir spręs dėl tolimesnių veiksmų.

Liepos 8 d. Graikija oficialiai kreipėsi į Europos finansinio stabilumo fondą. Šalis pažadėjo nuo ateinančios savaitės imtis vykdyti pensijų ir mokesčių reformas, kaip reikalauja jos skolintojai, mainais į trejų metų trukmės sutartį dėl skolinimosi iš euro zonos, kad šalies finansų sistema atitoltų nuo griūties slenksčio. Graikijos premjeras EP teigė: „Esu užtikrintas, kad per ateinančias 2–3 dienas sugebėsime įvykdyti įpareigojimus – kaip būtų geriausia Graikijai ir taip pat euro zonai“.[8]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]