1926 m. Salantų gaisras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1926 m. Salantų gaisras – 1926 m. birželio 8 d. naktį kilęs ir beveik visą Salantų miestelį sunaikinęs gaisras.

Ugnyje žuvo du žmonės, sudegė apie 200 trobesių (kituose šaltiniuose – 150 gyvenamųjų ir 150 negyvenamųjų namų, 250 šeimų liko be pastogės).[1] Prie griuvėsių tyliai stovinėjo nukentėjusios šeimynos. Ugnis sunaikino 150 gyvenamųjų namų: iš viso 250 šeimynų paliko be pastogės. Sudegė 8 mūriniai namai, Bučio vandens malūnas, vartotojų bendrovės pastatas, valstybinio degtinės monopolio parduotuvė, žydų mokykla, sinagoga, klebonija ir jos trobesiai, vaistinė ir 60 krautuvių su prekėmis. Sudegė 8 karvės, 5 kiaulės ir kiti smulkesni gyvuliai.

Gaisras kilo vidurnaktį iš birželio 7 į 8 d. Mažojoje gėlių gatvėje buvusio Davido Šero namo antrame aukšte. Ugniai plisti padėjo pūtęs stiprus vėjas, palankias sąlygas sudarė mediniai, šiaudais dengti, tankiai sustatyti namai. Gaisro priežastimi įvardinta be priežiūros paliktų pirklio Šero mažamečių vaikų neatsargus elgesys su ugnimi. Pats šeimininkas tą patį vakarą išvežė linus į Klaipėdą. Nuo žvakės užsidegė namuose buvę apie 13 centnerių linų. Per 10-15 minučių ugnis išsiplėtė visame miestelyje, po 2.30 val. ugnis pradėjo blėsti. Nuo kibirkščių užsidegė vieno namo Naujuose Salantuose stogas, už pusės kilometro nuo Salantų, kurį užgesino patys gyventojai.

Salantuose įsikūrusi ugniagesių komanda neturėjo tinkamos įrangos. Ugniagesiai iš kaimyninių miestelių (Plungės, Kretingos, Klaipėdos, Darbėnų ir kt.) negalėjo atvykti, nes prie pašto įstaigose prie telefono nebuvo naktinių budėtojų. Ugniagesių darbo efektyvumą mažino ir jų siekis visų pirma gesinti savo namus.

Po gaisro liko mūrinė bažnyčia, valsčiaus valdybos pastatas ir pora namų, kurie stovėjo Didžiosios Gėlių gatvės užvėjoje ir kuriuos pavyko apsaugoti gaisrą gesinusiems vietos gyventojams.

Nelaimės tirti atvyko tuometinis aukščiausias Lietuvos ugniagesių pareigūnas – referentas kovos su gaisrais klausimais Dominikas Siemaška.[2]

Gyventojų vertinimu gaisro nuostoliai siekė iki 5 mln. litų. „Naujienų“ žurnalisto nuomone realesnis žalos įvertinimas buvo 2,5 mln. Labai nedaug namų buvo apdrausta – referento D. Siemaškos nuomone, Valstybinė Apdraudimo draugija turėjo išmokėti 150 tūkst. litų, o „Lietuvos“ apdraudimo draugija – apie 50 tūkst. litų.[1]

Nukentėjusiems šelpti buvo sukurti du komitetai – vienas žydams, kitas – visiems kitiems.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Salantų miestelį ugnis sunaikino // Naujienos, Vol. XIII, 1926 m. birželio 28 d.
  2. Salantai // Lietuvos gaisrininkas, 1926, Nr. 6, p. 63