Ugniagesys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ugniagesiai

Ugniagesys, arba ugniagesys gelbėtojas – specialistas, apmokytas gesinti gaisrus, keliančius pavojų gyvybei, turtui ir aplinkai. Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėja skęstančius žmones, suteikia jiems pirmąją pagalbą per stichines nelaimes ir buityje, taip pat užsiima gyvūnų gelbėjimu, transporto avarijų likvidavimu, cheminių ir ekologinių incidentų padarinių šalinimu.

Ugniagesių darbas susijęs su pavojais, todėl galimos fizinės ir psichologinės traumos. Ugniagesiai savo darbą atlieka su komanda. Jie dėvi specialią aprangą, batus, pirštines, šalmą, kitas apsaugines priemones. Ugniagesiai glaudžiai bendradarbiauja su kitomis reagavimo į nelaimes tarnybomis, tokiomis kaip policija ir greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Nesant iškvietimų į gaisrą, budi priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos poste gaisrinėje.

Per gaisrininko karjerą reguliariai treniruojami įgūdžiai, reikalingi saugiam darbui atlikti. Pradinių gaisro gesinimo įgūdžių paprastai mokoma vietinėse, regioninėse ar valstybės patvirtintose ugniagesių gelbėtojų mokyklose arba mokymo kursuose.[1]

Lietuvoje ugniagesio profesijos atsiradimo data laikoma 1802 m.,[2] kai Vilniaus valdžia nutarė įkurti gaisrininkų komandą. Šiuo metu ugniagesiai rengiami Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Kursantai turi atitikti sveikatos bei fizinio pasirengimo reikalavimus. Po šios mokyklos baigimo jie tampa statutiniais pareigūnais, priklausančiais Vidaus reikalų ministerijai. Gali dirbti ugniagesiu gelbėtoju, gaisrinės saugos instruktoriumi, gelbėjimo tarnybos darbuotoju, toliau gali siekti aukštojo išsilavinimo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Fire Academy“. Public Safety Elite. Suarchyvuotas originalas 2016-05-03. Nuoroda tikrinta 2016-03-10.
  2. Apie Ugniagesių gelbėtojų mokyklą Archyvuota kopija 2019-10-29 iš Wayback Machine projekto.