Žygaičių girininkija

Koordinatės: 55°20′23″š. pl. 22°02′15″r. ilg. / 55.339738°š. pl. 22.037373°r. ilg. / 55.339738; 22.037373
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°20′23″š. pl. 22°02′15″r. ilg. / 55.339738°š. pl. 22.037373°r. ilg. / 55.339738; 22.037373 Žygaičių girininkija – Žygaičių seniūnijoje esanti viena iš 12 Tauragės miškų urėdijos girininkijų.

Žygaičių girininkijos miškai yra vakarinėje Tauragės rajono dalyje, piečiau Jūros upės, kuri juosia šiaurės rytinę girininkijos dalį. Dalis girininkijos ribojasi su Visbarų žuvininkystės tvenkiniais.

Reljefas banguotas. Per girininkijos miškus teka Trumpalė, Ringė.

Girininkijos miškai:

  • Žygaičių miškas – 340 ha,
  • Visbarų miškas – 600 ha,
  • Balskų miškas – 890 ha.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žygaičių girininkija iki 1958 m. priklausė Pajūrio miškų ūkiui. Tuo metu jos plotas buvo 4058 ha. Iki 1960 m. mediena buvo vežama į sandėlius prie Jūros upės ir leidžiama į upę plukdymui į Šereiklaukį Jurbarko raj.

1959 m. gegužės 18 d. nuo Žygaičių girininkijos buvo atskirta Dabrupinės girininkija, kuriai buvo perduota 2065 ha teritorijos. Žygaičių girininkijai liko 1993 ha.

1968 m. girininkijos teritorija padidėjo 261 ha ploto, perduoto iš Žygaičių tarybinio ūkio žemių.

1980 m dalis miškų atiteko Visbarų žuvininkystės ūkiui, todėl 1980–1990 m. girininkijos plotas buvo 2114 ha.

1990 m. girininkijos teritorija padidėjo 896 ha – tai buvo perimti kolūkiniai miškai (Visbarų žuv. ūkio, Sartininkų ir Žygaičių kolūkių).

Dabar girininkijoje yra:

Girininkijos miškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškai yra nusausinti. Vyrauja laikinai perteklingo drėkinimo dirvožemiai (1340 ha). Pelkiniai ir užmirkę durpiniai dirvožemiai sudaro apie 200 ha miškų. Atlikta vidaus miškų melioracija – iškasta apie 20 km griovių.

Priešgaisrinių bokštų girininkijoje nėra, nes jos miškai yra trečios degamumo klasės.

Rūšinė girininkijos medynų sudėtis:

  • Eglynai – 68% miškų:
    • Vyrauja antros ir trečios amžiaus klasės eglynai – 806 ha, jų medienos tūris – 66 tūkst. m³;
    • Pusamžiai eglynai – 126 ha, medienos tūris – 41 tūkst. m³.
  • Beržynai – 10% miškų. Tai 165 ha, iš jų 95 ha – brandūs ir perbrendę beržynai. Jų tūris 30 tūkst. m³.

Kertinės miško buveinės išsidėsčiusios po visą girininkiją, tačiau daugiau jų yra Pagramančio regioninio parko teritorijoje Jų plotas Žygaičių girininkijoje – 49 ha. Kertinių buveinių tipai yra medžių milžinų grupės, eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis, šlapieji miškai.

260 ha užima kelių ir vandens telkinių apsauginių zonų miškai. Pagramančio regioninis parkas užima 615 ha. Pagramančio regioninio parko teritorijoje yra dalis Plynosios telmologinio draustinio, kuris tęsiasi Dabrupinės ir Balskų girininkijų teritorijose.

Girininkijoje yra 50 ha rekreacinės paskirties miškų (kvartalai Nr.2 – Nr.5). Yra dvi poilsiavietės su įvairia rekreacine įranga.

81 kvartalo 14 sklype yra knygnešio Šepučio kapas.

Girininkijos keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Girininkijos teritorijoje kelių ilgis – 25 km (iš jų urėdijos kelių – 20 km). Nuo seniau yra išlikę girininkijos kelių pavadinimai:

  • Molinkelis – kvartalai 37-75, apie 1,5 km ilgio;
  • Gedvilkelis – kvartalai 4-20, 3 km ilgio;
  • Lendrynkelis – kvartalai 14-79, 2,5 km ilgio.

Veikla girininkijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasmetinė veikla:

  • Jaunuolynų ugdymas – po 30-40 ha per metus,
  • Retinimas – 10-15 ha,
  • Kirtimai – einamieji po 3-5 ha, sanitariniai – po 5-50 ha.
  • Iš tarpinio naudojimo biržių kartu su vietos gyventojais pagaminama 1500 m³ medienos, o iš pagrindinio naudojimo biržių – 7500 m³ medienos. Taip iškertama apie 19 ha plynų ir 8 ha neplynų biržių per metus.
  • Želdoma kiekvienais metais 15-20 ha, dar 2-3 ha paliekami savaiminiam žėlimui, 2 ha – kombinuoto želdymo.

Pagrindinė želdoma rūšis – eglė, kuri mišrinama grupėmis su ąžuolu ir juodalksniu. 2006–2008 m buvo įveista 16 ha miško netinkamoje žemės ūkio veiklai žemėje.

Girininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinis girininkas – Romualdas Strašinskas, jo pavaduotojas – Donatas Bernotas.

Ankstesni girininkai:

  • 1930–1951 m. – A. Urbonas;
  • 1954–1956 m. – V. Bukys;
  • 1956–1967 m. – B. Jakutis;
  • 1967–1970 m. – P. Tranelytė;
  • 1970–1971 m. – A. Bunikis;
  • 1971–1974 m. – J. Lukošaitis;
  • 1974–1977 m. – J. Nairanauskas;
  • 1977–1984 m. – J. Viršila;
  • 1984–1987 m. – R. Strašinskas;
  • 1987–1989 m. – Z. Užpelkis;
  • 1989- dabar – R. Strašinskas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]