Lygiosios žirgų lenktynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Two horses racing along a grass racetrack, the horses are side by side with both jockeys urging the horses faster.
Lygiosios žirgų lenktynės ant natūralios žolės Vokietijoje. Daugelyje Europos valstybių lenktynės vyksta ant natūralios žolės, Šiaurės Amerikoje varžomasi ant purvo.

Lygiosios žirgų lenktynės – viena iš žirgų lenktynių sporto rūšių. Šios lenktynės vyksta ant lygios hipodromo dangos. Daugybėje pasaulio šalių lygiosios žirgų lenktynės yra populiariausia žirgų lenktynių rūšis[1].

Lietuvoje lygiosios žirgų lenktynės vyksta Raseinių hipodrome, tai vienintelis hipodromas Baltijos šalyse, kuriame gali būti organizuojamos šios lenktynės.

Pasaulyje lygiosiose žirgų lenktynėse varžosi įvairių veislių žirgai, bet populiariausia veislė yra grynakraujai jojamieji žirgai. Lenktynės vyksta ant žirgams priimtiniausios dangos. Populiariausia pasaulyje – natūralios žolės danga.

Lygiosios žirgų lenktynės pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiojoje Britanijoje lygiosios žirgų lenktynės vyksta įvairiais atstumais: nuo penkių furlongų (1006 m) iki 3200 metrų. 

Didžiojoje Britanijoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, lygiosios žirgų lenktynės pagal svarbą skirstomos į dvi grupes: sąlyginės lenktynės ir handikapo.

  • Sąlygos lenktynės pagal svarbą skirstomos į:
    • Struktūrines lenktynės
      • 1 grupė – (svarbiausios tarptautinės lenktynės)
      • 2 grupė – (mažiau svarbios tarptautinės lenktynės)
      • 3 grupė – (vietinės reikšmės lenktynės)
    • Įskaitinės lenktynės – šios lenktynės nėra tokios reikšmingos kaip struktūrinės lenktynės, bet vis tiek svarbesnės nei handikapo lenktynės.
  • Handikapo lenktynės - šiose lenktynėse kiekvienam žirgui priskiriamas jam tinkamas svoris, kad būtų sulyginamos visų žirgų galimybės laimėti. Šios lenktynės dažniausiai būna žemo lygio, bet kartais ir pakankamai prestižinės.

Didžioji dalis lenktynių Šiaurės Amerikoje skirta grynakraujams jojamiesiems žirgams. Dažniausia lenktynių distancija – iki 1 mylios (1600 m), o klasikais vadinamos lenktynės, kurių distancija – 1,25 mylios (2010 m). Tokių lenktynių pavyzdžiai – Kentucky Derby ir Breeders' Cup Classic.

Nuostatai [2][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Amžius

Lenktyninio žirgo amžius turi įtaką jo fiziniams gebėjimams. Visi lenktyniniai žirgai oficialiai yra gimę tą pačią metų dieną, kad būtų lengviau juos atrinkti lenktynėms. Pavyzdžiui, arkliai, kad ir gimę taip pačiais metais dviejų mėnesių skirtumu, yra vertinami kaip gimę tą pačią dieną. Šiauriniame pusrutulyje ta diena yra sausio 1, o pietiniame – rugpjūčio 1.

Anglų grynakraujų žirgai pradeda savo karjerą tik sulaukę 2 metų. Vis dėlto, tokio amžiaus jie dar nebūna visiškai fiziškai išsivystę, todėl lenktyniaujama trumpesnėse distancijose. Dažniausiai rengiamos lenktynės tik to paties amžiaus žirgams.

Trimečiai taip pat dar vystosi, bet nuo šio amžiaus jie gali varžytis ir prieš vyresnius žirgus. Paprastai vienmečių varžybos rengiamos pavasarį, o vėliau – ir prieš vyresnius konkurentus. 3 metai yra amžius, kada žirgai gali pradėti dalyvauti ir klasikinėse lenktynėse.

Ketvergiams nebėra jokių amžiaus apribojimų, jie gali dalyvauti visose varžybose.

  • Lenktynių eiga

Atvykus į lenktynes (ne vėliau kaip 2 valandas iki jų pradžios), žirgui privaloma veterinarinė apžiūra, tuo metu registruojami ir dalyviai. Sumokamas ir starto mokestis, sveriami žokėjai (su visais pakinktais), ir tik tada gaunamas dalyvio numeris. Paskui žirgai išvedami į padoką (apžiūros aikštelę) likus ne mažiau kaip 15 minučių iki starto pradžios, žirgus turi vesti arklininkas arba startuojantis žokėjas. Likus 5 minutėms iki starto žokėjai išjoja į hipodromą, kur pristatomi žirgai prajojami pro žiūrovų tribūnas.

Prie starto linijos išsirikiavus žirgams, starto teisėjas įtempia gumelę nuo vieno starto statramsčio ir liepia dalyviams išsirikiuoti lygia linija prieš gumelę. Startas duodamas starto teisėjui paleidžiant gumelę ir nuleidžiant starto vėliavėlę. Kitu atveju, žirgai įvedami į starto mašinos boksus, ir starto metu atsidaro varteliai, leisdami žirgams išbėgti. Žirgams kertant finišo liniją, daromas fotofinišas siekiant išsiaiškinti nugalėtoją. Po finišo žokėjai privalo dar kartą pasisverti, arba jų rezultatai bus anuliuojami. Po bėgimo per lenktynių uždarymą apdovanojami nugalėtojai, įteikiami daiktiniai prizai. Piniginiai prizai išmokami vėliau.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]