Žemyninė kopa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kopos, Šunupio geomorfologinis draustinis
Šilu apaugusios kopos, Šunupio geomorfologinis draustinis

Žemyninė kopa (arba kontinentinė kopa) – vėjo supustyta smėlio kalva, esanti kontinentinėje dalyje; geomorfologinis kontinento reljefo darinys. Žemynininės kopos, priešingai nei pajūrio (arba pakrančių) kopos, yra nutolusios nuo jūros.

Vidurio Europoje žemyninių kopų neapima pakrantės kopų juostos, esančios Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantėse. Skirtingai nuo pajūrio kopų, kontinentinės kopos yra eoliniai smėlio dariniai, kuriuos pernešė ir vėliau nusodino vėjas. Jie susiformavo daugiausia šaltomis klimato, periglacinėmis sąlygomis, maždaug prieš daugiau nei 10 000 metų. Jų vystymuisi po ledynmečio laikotarpio didelę įtaką padarė žmonija.

Kopos Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Violeta Pukelytė. „Senųjų žemyninių kopų tyrimai Lietuvoje“. Baltica, nr. 24 specialus leidimas. Vilnius. 2011. 147–150 [1]
  • Dr. Regina Morkūnaitė. Rūdninkų ir Viešvilės kontinentinių kopų morfogenezės palyginamoji charakteristika. GTC Geologijos ir geografijos institutas