Jean Racine
| Jean Racine | |
|---|---|
| |
| Visas vardas | Jean-Baptiste Racine |
| Gimė | 1639 m. gruodžio 21 d. La Fertė-Milonas, Pikardija, Prancūzija |
| Mirė | 1699 m. balandžio 21 d. (59 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | Paryžiaus Šv. Stepono Kalno bažnyčios šventorius |
| Gyven. vieta | Paryžius |
| Tautybė | prancūzas |
| Sutuoktinis (-ė) | Catherine de Romanet |
| Vaikai | 2 sūnūs, 5 dukterys |
| Veikla | dramaturgas, istoriografas |
| Organizacijos | Burgonės viešbučio trupė, Karaliaus Liudviko XIV dvaras |
Žanas Batistas Rasinas (Jean-Baptiste Racine, 1639 m. gruodžio 21 d. – 1699 m. balandžio 21 d.) – prancūzų dramaturgas, poetas tragikas, istoriografas, vienas iš XVII a. Prancūzijos dramaturgijos klasikų.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė administratoriaus šeimoje Pikardijoje, bet ankstyvoje vaikystėje neteko abiejų tėvų ir buvo užaugintas senelių. Apie 1646 m. su našle tapusia senele persikėlė į Port Rojalio abatiją šalia Paryžiaus,[1] ten 1649–1659 m. jansenistų kolegijose įgijo klasikinį išsilavinimą. 1661 m. jansenistai išsiuntė Rasiną į Juzesą pietų Prancūzijoje studijuoti teologijos ir ruoštis dvasininko darbui, bet 1663 m. grįžo į Paryžių.[2] Ten pradėjo rašyti pjeses teatrams, dėl ko atitolo nuo jansenitų, smerkusių teatrus. Nuo 1664 m. Rasino kūrinius pradėjo atlikinėti Moljero trupė. Vėliau savo kūrinius atidavė Burgonės viešbučio trupei, nuviliojo pagrindinę Moljero trupės aktorę Terezą diu Park.[1]
Po sėkmingos pjesės „Faidra“, Ž. Rasinas netikėtai pasitraukė iš teatro ir tapo karališkuoju istoriografu. 1682 m. parašė karaliaus Liudviko XIV panegiriką. Nuo 1672 m. Prancūzų akademijos narys, 1674 m. gavo karaliaus iždininko titulą. Vėliau karaliaus žmonos Madam de Mantenon prašymu sukūrė dvi religines pjeses – „Esterą“ ir „Ataliją“. Taip pat parašė „Trumpą Port Rojalio istoriją“. 1699 m. mirė nuo kepenų vėžio. Ž. Rasino palaikai palaidoti Port Rojalyje, vėliau perkelti į Paryžiaus Šv. Stepono Kalno bažnyčią (Saint-Étienne-du-Mont).[1]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ž. Rasino kūriniuose „Andromachė“, „Faidra“, „Ifigenija Aulidėje“ vaizdavo dramatišką, žudantį aistrų pasaulį, pjesėse „Aleksandras Didysis“, „Britanikas“ – politinės problemas. Kūriniai „Estera“, „Atalija“ pasižymi giliu psichologizmu.[2]
Ž Rasinas atsisakė išorinio veiksmo, susitelkė į herojų vidinį pasaulį, psichologiją, emocijas ir jų kaitą. Įvedė į klasicistinę tragediją kasdienės kalbos posakių, gebėjo perteikti sudėtingus jausmus paprastais žodžiais, grakščiomis frazėmis; poetinei kalbai būdinga didelis prasmės krūvis, konkretumas, atsisakymas abstrakčios retorikos.[2]
Ž Rasinas paliko ryškų pėdsaką prancūzų ir pasaulio literatūroje kaip psichologinės analizės meistras, juo sekė Volteras, Stendalis, Gėtė.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Jean Racine. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Galina Čepinskienė. Racine Jean-Baptiste. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011