Žalčių karalienė (jachta)

Žalčių Karalienė

Bendra informacija
Valstybė	Lietuva
Savininkas	1928 - 1936 B. Jakobsenas^[1] nuo 1936 Lietuvos buriuotojų sąjunga
Namų uostas	Klaipėda
Buvę pavadinimai	1928 - 1936 „Viking“^[1]
Charakteristikos
Ilgis	13,5 m
Grimzlė	2 m
Varomoji jėga	Buringumas ~ 100 m²

Žalčių karalienė – tarpukario jachta, 1937 m. finišavusi pirma savo klasėje tarptautinėje „Runt Gotland“ regatoje aplink Gotlando salą.

Pasiruošimas „Runt Gotland“ regatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1936 m. liepos 1 d. Lietuvos buriuotojų sąjunga Klaipėdoje atidarė buriavimo mokyklą. Jos reikmėms Klaipėdos jachtklubas iš vieno latvių buriuotojo nupirko jachtą, kuriai buvo suteiktas „Žalčių karalienės“ vardas. Pasak kai kurių šaltinių, ji buvo statyta Hamburge dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Ši klasikinių linijų jachta turėjo tvirtą korpusą iš raudonmedžio, ąžuolo ir pušų medienos. Jos ilgis – 13,5 m, grimzlė – 2 m, buringumas – apie 100 kvadratinių metrų. Tai buvo pakankamai didelė šešių vietų jūrinė jachta. Iš kažkur sužinota, kad ji esą buvo laimėjusi anglų regatą aplink Vaito salą, gerai pasirodė transatlantinėse lenktynėse. Naujai įsigyto laivo vadu Klaipėdos jachtklubas paskyrė uosto inžinierių, patyrusį buriuotoją Pričkų Buntiną. Regatoje aplink Gotlandą jachtos įgulą sudarė: P. Buntinas (jachtos vadas), šturmanai O. Mikelaitis ir M. Empacheris, buriuotojas K. Vasiliauskas, lentynėms prie įgulos prisijungę „Vyties“ vadas V. Kalvaitis ir šturmanas Gedgaudas ^[2]

„Žalčių karalienės“ startas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1937 m. liepos 7 d. rytą buvo duotas bendras startas. Buriuotojai turėjo apiplaukti Gotlando salą ir vėl sugrįžti į tą pačią vietą. 270 jūrmylių ilgio distancijoje buvo išdėstyti registracijos postai, kurie pažymėdavo praplaukiančias jachtas.

Įgulos nario Kazio Vasiliausko prisiminimai:

Tais laikais, išskyrus kompasą ir lagą, jokių kitokių navigacijos prietaisų neturėjome. Plaukiame ir nelabai žinome, kur esame, tad stengėmės nenutolti nuo kranto, o Gotlando pakrantės labai akmenuotos, pavojingos plaukiojimui. Antrą plaukimo dieną pakilo smarkus vėjas, jūra pasišiaušė. Žiūrime, priekyje plaukusi lenkų jachta blaškosi stengdamasi išlaviruoti tarp povandeninių uolų. Mūsų kapitonas tuojau įsakė pasukti aukštyn į jūrą. Maždaug po 60 valandų neramaus plaukimo vėl išvydome Visbio uosto šviesas. Kadangi teko plaukti ir per rūką, ir per audrą, tad kaip sekėsi mūsų priešininkams nežinojome. Buvome labai nustebę, kai artėjant prie krantinės išgirdome šaukiant – "Jūs pirmieji! " Kitą dieną gavome oficialų kvietimą į regatos uždarymo iškilmes. Jų metu mūsų kapitonui Buntinui buvo įteikta graži metalinė nugalėtojo taurė.

„Žalčių karalienė“ startavo negausioje mažesnių jachtų klasėje, tačiau jos varžovais buvo garsūs švedų ir vokiečių buriuotojai, tarp jų ir jachta „Baldur“, kuriai visi pranašavo pergalę. Už visus varžovus greičiausiai distanciją įveikė „Žalčių karalienė“. Perskaičiavus balus klasės nugalėtoja tapo mažiausia jachta „Mosca“ ^[3], o „Žalčių karalienė“ gavo specialų prizą už geriausią laiką.