Žakainių piliakalnis

Koordinatės: 55°26′31.8″ š. pl. 21°40′56.3″ r. ilg. / 55.442167°š. pl. 21.682306°r. ilg. / 55.442167; 21.682306
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žakainių piliakalnis
[[Image:|250px]]
Žakainių piliakalnis
Žakainių piliakalnis
Koordinatės
55°26′31.8″ š. pl. 21°40′56.3″ r. ilg. / 55.442167°š. pl. 21.682306°r. ilg. / 55.442167; 21.682306
Vieta Šilutės rajonas
Seniūnija Gardamo seniūnija
Aukštis 6-7 m
Plotas 20x12
Naudotas 1 tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas 1963
Tirtas 2004 m.
Registro Nr. A482P / 3360 / AR1083

Žakainių piliakalnis, Užtenenis, Jokūbiškė, Laukstėnai (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A482P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1083) – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žakainių kaimo, Gardamo seniūnija. Pasiekiamas iš kelio GardamasŠvėkšna pasukus į Žakainius, pavažiavus Užtenenio link, priešais Tenenį pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi lauko pakraščiu einančiu keliuku, už 150 m – yra dešinėje, miškelyje, šiaurės kryptimi.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Tenenio kairiojo kranto vingyje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 20x12 m dydžio. Aikštelė kraštuose buvusi apjuosta pylimu, kuris geriausiai išliko pietiniame ir šiauriniame kraštuose. Pietiniame krašte pylimas 4 m aukščio, 22 m pločio. Už jo iškastas 4 m pločio, 0,5 m gylio griovys, supiltas antras 0,5 m aukščio, 3,5 m pločio pylimas. Už jo iškastas antras 4,5 m pločio, 1 m gylio griovys. Šiauriniame aikštelės krašte pylimas 1 m aukščio, 13,5 m pločio. Aikštelės šonuose yra 6 m pločio pylimo liekanų. Šlaitai statūs, 6-7 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.

Piliakalnio šonai nuslinkę, pirmasis pylimas išardytas duobių, aikštelėje buvo įrengta šokių aikštelė. 2004 m. sustabdyta šlaitų erozija, į piliakalnį iš pietvakarių pusės įrengti laiptai, užlygintos bulviarūsių duobės.[1]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1963 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. 2004 m. Olegas Fediajevas tyrinėjo abiejų griovių ir antrojo pylimo vietas - iš viso 294 m². Nustatyta, kad pirmasis pylimas piltas mažiausiai per du kartus, antrasis supiltas iš molio paskutiniu piliakalnio egzistavimo laiku anksčiau čia buvusios gyvenvietės vietoje. Jos kultūriniame sluoksnyje rasta žalvarinių pasaginių segių, apyrankių, svarelis, geležiniai: ietigalis, peilis, kirvio dalis, strėlių antgalių, kitų VII a.XII a. radinių, lygios ir apžiestos keramikos. Po tyrimų rekonstruotas antras pylimas, išvalyti abu grioviai.

Pietinėje papėdėje, 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Aplinkiniai piliakalniai

Jomantų piliakalnis 11 km
Paulaičių piliakalnis 6 km
Norgėlų piliakalnis 20 km
Lekių piliakalnis 11 km
Padievaičio piliakalnis 20 km
Gedikų piliakalnis 5 km
Eidaičių piliakalnis 8 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Dapkiškės piliakalnis 21 km
Vanagių piliakalnis 7 km
Venckų piliakalnis 7 km
Juodžių piliakalnis 11 km
Lazduonėnų piliakalnis 15 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 187 (Nr. 844).
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.180
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]