Švabų veidrodis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Švabų veidrodžio įvadinis puslapis
Švabų veidrodis

Švabų veidrodis (vok. Schwabenspiegel) – apie 1275 m. sudarytas teisės rinkinys tuometei Vokietijai (išskyrus Saksoniją).[1] Sudarė nežinomas Augsburgo vienuolis pranciškonas.

Švabų veidrodis – žemės teisės (Landrecht), lenų teisės, taip pat imperijos teisės (Kaiserrecht) normų rinkinys. Schwabenspiegel šaltiniai - Biblija, romėnų teisė kanonų teisė, Imperijos įstatymai. Švabų veidrodis sukurtas remiantis kitais "veidrodžiais – tokiais kaip Saksų veidrodis ir Vokietijos veidrodis.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisės rinkinyje yra ilgokas skyrius, skirtas apie žydams taikytiną teisę. Švabų veidrodis įtvirtina žydų priesaiką, mini karaliaus globą žydams, draudimą taikyti prievartą žydų atžvilgiu (Hehlerprivileg). Rinkinyje minimas iš kanonų teisės perimtas „mišrių santuokų“ draudimo principas (vesti kitos tautybės, religijos, tikėjimo asmenį). Švabų veidrodyje taip pat yra palankios nuostatos misionierystei (Bekehrung), specialios normos dėl aprangos.

Galiojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švabų veidrodis galiojo dabartinės Šveicarijos, Čekijos, pietų Vokietijos teritorijose. Dalimi teisės rinkinio nuostatų civilinėje ir baudžiamojoje teisėje naudotasi iki XIX a.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Švabų veidrodis“ (vokiečių kalba Schwabenspiegel). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 301 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]