Šv. Izaoko soboras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šv. Izaoko soboras
Saint Isaac's Cathedral in SPB.jpeg
Vieta Sankt Peterburgas, Rusija
Statusas Veikianti
Statybų pradžia 1818 m.
Statybų pabaiga 1858 m.
Stogas 101,5 m

Šventojo Izaoko katedra-soboras (arba tiesiog Izaoko soboras; rus. Собор преподобного Исаакия Далматского) − didžiausia stačiatikių katedra Sankt Peterburge, stovinti Izaoko aikštėje. Klasicizmo architektūros paminklas. 1858–1929 m. Sankt Peterburgo stačiatikių vyskupijos katedros soboras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji Izaoko cerkvė buvo pastatyta 1706 m. Šioje cerkvėje susituokė caras Petras I ir Jekaterina I[1]. 1717 m. prasidėjo antrosios cerkvės statyba. 1735 m. soboras degė. Trečiasis Izaoko soboras buvo pastatytas 1802 m. Dabartinis ketvirtasis katedros soboras buvo pastatytas 1858 m. pagal prancūzų architekto Auguste de Montferrand parengtą projektą. 1918 m. Soboro pastatas ir bažnytinė nuosavybė buvo bolševikų nacionalizuoti. 1928 m. cerkvė buvo uždaryta, o jau 1931 m. pastate pradėjo veikti antireliginis muziejus. Antrojo pasaulinio karo metu Izaoko soboras nukentėjo, jo sienose ir kolonose buvo palikti kai kurių artilerijos sviedinių pėdsakai. Sovietų valdžios metais paverstas muziejumi paminklu.[2] Nuo 1990 m. iki šiol čia atliekamos bažnytinės apeigos[3], bet soboro pastatas priklauso muziejui. Rusijos visuomenėje vyksta diskusijos apie pastato perdavimą Rusijos stačiatikių bažnyčiai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Морозова, 2004, с. 93.
  2. Algė Jankevičienė. Šv. Izaoko soboras. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-24.
  3. Расписание богослужений. www.cathedral.ru. Дата обращения: 9 января 2017. Архивировано

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Морозова А. А. (2004). Н. Ф. Гербель. Городской архитектор Санкт-Петербурга. 1719—1724 гг. СПб.: Стройиздат. p. 223. ISBN 5-87897-106-2.