Šv. Charitina Lietuvaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šventoji Charitina
Gimė Apie 1221 m.
Mirė 1281 m.
Tėvas Tautvilas (?)
Šventasis
Šventė spalio 5 d.

Šventoji Charitina Lietuvaitė (rus. Харитина Литовская, mirė 1281 m. Didžiajame Naugarde) – stačiatikių bažnyčios šventoji. Jos šventė yra spalio 5 d. Yra Lietuvos ir lietuvių tautos globėja[1].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi jos hagiografija neišliko, apie jos gyvenimą žinoma labai mažai[2]. Paaugusi, apie 1233 m. buvo ištekinta už Naugardo kunigaikščio Jaroslavo Vsevolodovičiaus sūnaus Fiodoro Jaroslavičiaus, tačiau jos vyras per vestuvių išvakares paslaptingai mirė[1]. Neištekėjusi įstojo į šventųjų Petro ir Povilo vienuolyną, tapo vienuole. Ten ji užsitarnavo pamaldžiosios statusą ir tapo abate. 2009 m. istorikas Algimantas Bučys iškėlė hipotezę, kad ji gali būti Tautvilo dukra, kuri pabėgo į Naugardą nužudžius tėvą.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]