Šokiai Mulen de la Galet kavinėje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
„Šokiai Mulen de la Galet kavinėje“
Pierre-Auguste Renoir, Le Moulin de la Galette.jpg
Menininkas Ogiustas Renuaras
Metai 1876 m.
Meno kryptis impresionizmas
Medžiagos, technika drobė, aliejus
Matmenys 131 × 175 cm
Miestas (vieta) Paryžius, Prancūzija Prancūzija
Muziejus Orsė muziejus

Šokiai Mulen de la Galet kavinėje (pranc. Bal du moulin de la Galette) – vienas žymiausių prancūzų dailininko O. Renuaro (1841−1919) paveikslų.

Apie paveikslą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveikslą „Šokiai Mulen de la Galet kavinėje“ Ogiustas Renuaras sukūrė 1876 m.[1] Jame pavaizduota sekmadienio popietė Mulen de la Galet kavinėje Paryžiaus Monmartro pasilinksminimų kvartale, kurioje savaitgaliais linksmintis rinkdavosi darbininkų klasės paryžiečiai su geriausiais savo drabužiais. Kavinė buvo pavadinta vietoje stovinčio malūno pavadinimu. Paveiksle paryžiečiai pavaizduoti šokantys, geriantys ir valgantys galetas. Paveikslo istorija smulkiai aprašyta O. Renuaro draugo Žoržo Rivjero. Tapytojas sumanė šį paveikslą 1876 m. gegužę ir tuo tikslu įsikūrė apleistame kotedže su sodu netoli malūno. Šioje vietoje jis nutapė kelioliką paveikslų, tarp jų „Supynes“. Ši vietovė dabar yra Monmartro muziejaus dalis. Didelių matmenų būsimo paveikslo drobę O. Renuaro draugai rytais padėdavo nugabenti iki kavinės. Daugelis jų pozavo paveikslo veikėjams ir juos išvardijo Ž. Rivjeras, kuris taip pat pavaizduotas paveiksle. Pirmame plane pavaizduota moteris su mėlynai ir rožinei dryžuota suknele yra O. Renuaro sesuo Estelė. O. Renuaras nutapė mažesnių matmenų paveikslo versiją, kuri yra beveik tapati didžiajai, skiriasi šiek tiek laisvesniais potėpiais ir raiškesnėmis spalvomis.

1877 m. O. Renuaras pademonstravo „Šokius Mulen de la Galet kavinėje“ trečiojoje impresionistų grupės parodoje, tačiau nėra tikrai žinoma, kuri versija, didesnė ar mažesnė, buvo išstatyta. Paveikslas visuotinai laikomas reikšmingiausiu dešimtmečio O. Renuaro kūriniu ir vienu iš chrestomatinių impresionistinės tapybos pavyzdžių.[2] Didesniąją versiją parodos metu įsigijo O. Renuaro draugas, tapytojas Gustavas Kajebotas. Paveikslas išbuvo jo nuosavybėje iki 1894 m., kai G. Kajebotas mirė. Po to paveikslas perėjo valstybės nuosavybėn apmokant laidotuvių išlaidas. 1896−1929 m. paveikslas buvo eksponuojamas Liuksemburgo muziejuje Paryžiuje. Po to iki 1986 m. eksponuotas Luvre ir tais metais perkeltas į Orsė muziejų. Mažesnioji paveikslo versija išliko privačioje nuosavybėje ir 1990 m. viešo aukciono metu buvo parduota už 78,1 mln. JAV dolerių. Tuo metu tai buvo antras pagal brangumą viešai parduotas paveikslas.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Delphi Complete Works of Pierre-Auguste Renoir. Delphi Classics, 2015
  2. Delphi Complete Works of Pierre-Auguste Renoir. Delphi Classics, 2015
  3. Los Angeles Times, MAY 18, 1990