Šluotinis sausakrūmis
| Cytisus scoparius |
|---|
 Šluotinis sausakrūmis (Cytisus scoparius) |
| Mokslinė klasifikacija |
Šluotinis sausakrūmis (Cytisus scoparius, sin. Sarothamnus scoparius; dar žinomas kaip šluotinis raipstas, zuikiakrūmis, zuikio rūtai) – pupinių (Fabaceae) šeimos krūmų rūšis. Paplitęs Europoje (Centrinėje, Pirėnų pusiasalyje, Britų salose, pietų Skandinavijoje). Tiksli šiaurės rytinė savaiminio arealo riba neaiški. Manoma, kad į šiaurę nuo vidurio Lenkijos, pietų Baltarusijos ir šiaurės Ukrainos yra svetimžemė rūšis.[1] Taip pat introdukuota Šiaurės ir Pietų Amerikose, Pietų Afrikos Respublikoje, Madagaskare, Pietų ir Rytų Azijoje, pietryčių Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.[2]
Aukštis 1–2 m, retai pasiekia 3 m. Pagrindinės šakos apie 5 cm storio. Lapai smulkūs, 5–15 mm ilgio. Pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje šluotinis sausakrūmis gausiai sužydi geltonais kvapniais žiedais. Jie išsidėstę po 1–2 lapų pažastyse, ~2,5 cm ilgio. Vasaros pabaigoje suformuoja 2–3 cm ilgio juodas ankštis, kurios išdžiūvusios „šaudo“ sėklas (jų ankštyje 2–12, kartais iki 20). Stambus krūmas gali išauginti iki 7000 ankščių.[1]
Auga sausose smėlėtose dirvose, saulėtose vietose (pakelėse, atvirose kalvų pašlaitėse). Dažnai auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Išvesta daug veislių įvairių spalvų žiedais. Šakelės naudojamos sausosioms puokštėms.[3]
Lietuvoje – invazinis augalas. XIX a. pab. užregistruotas Priekulės apylinkėse. Daugiausia paplitęs Kuršių nerijoje, Dzūkijoje, Šiaulių apskrityje. Jis šalyje pradėjo sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kai pradėtas veisti miškuose, pamiškėse, smėlynuose, siekiant sutvirtinti erozijos veikiamą dirvožemį. Tačiau tankūs šluotinių sausakrūmių sąžalynai stelbia vietines augalų rūšis, keičia dirvožemio sudėtį, todėl pradeda augti kitos augalų rūšys.[4] Derėti pradeda sulaukę 3–4 metų. Lietuvoje gana trumpaamžiai (iki 10 metų), nors pavieniai gali augti ir iki 30 metų. Šaltomis žiemomis apšąla, bet lengvai atželia. Sėklos gausiai dera, išlieka daigios iki 80 metų. Sėklas gali išnešioti vanduo, graužikai, pravažiuojantys automobiliai, ypač miškų ūkio technika.[1]
Šluotinis sausakrūmis naikinamas raunant arba kasant, nupjautas greitai atželia ir šakojasi. Naikinti galima visais laikais, kai neįšalęs dirvožemis.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 4 Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje, red. Zigmantas Gudžinskas, Valerijus Rašomavičius. Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2023.
- ↑ Cytisus scoparius (L.) Link, Kew Royal Botanic Gardens
- ↑ Zigmantas Gudžinskas. sausakrūmis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Žalumynai Velykų stalui: skinkite ne pataisus, o invazinį zuikiakrūmį, Kauno diena, 2018 m. kovo 27 d.
