Šlapimo organų akmenligė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rentgeno nuotrauka aptikti akmenys

Šlapimo organų akmenligė (lot. urolithiasis) - tai akmenų susidarymas šlapimo organuose (pvz., šlapimtakiuose), kai juose nusėda šlapimo sudėtinės medžiagos.

Akmenys susidaro iš susikristalizavusių šlapimo druskų. Akmenų gali išsiskirti iš kaulinės medžiagos esant pagreitėjusiam kaulų irimui. Akmenų susidarymą taip pat skatina padidėjęs kai kurių medžiagų (oksalatų, uratų ir kt.) išsiskyrimas į šlapimą, kai jų padaugėja kraujyje arba kai ilgiau esti koncentruotas šlapimas ir šlapimo takų infekcija, sutrikus šlapimo nutekėjimui.

Akmenys esti įvairaus dydžio ir lokalizuojasi inkstų geldelėse, šlapimtakiuose ir šlapimo pūslėje. Įstrigę šlapimtakyje akmenis sukelia inkstų dieglius.

Akmenys gali būti uratiniai, oksalatiniai, mišrūs ir kt. Jeigu akmuo nepasišalina (ar nepašalinamas), jis gali užkimšti šlapimtakį, plečiasi inkstų geldelės, taurelės ir vystosi vandenė (hidronefrozė). Geldelėje esantis akmenukas dirgina gleivinę. Iš pradžių vystosi pielonefritas, o jei akmuo nepašalinamas ir toliau dirgina gleivinę, gali išsivystyti vėžys (dažniausias tai būna iš nefrocitų besivystantis vėžys, dar vadinamas carcinoma clarocelulare).

Mirties nuo šlapimo organų akmenligės priežastis dažniausiai yra urosepsis arba hipertenzijos komplikacijos.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]