Hipertenzija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Edit-find-replace.svg  Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Hipertenzija (gr. hyper − virš, aukščiau, anapus + lot. tensio − įtampa) − padidėjęs saugias ribas viršijantis kraujospūdis. Ligą nustatyti galima matuojant kraujospūdį. Pagrindiniai ligos simptomai – šaltos rankos ir kojos.

Esant padidėjusiam kraujospūdžiui didėja infarkto bei insulto rizika. Negydant hipertenzijos, dėl nuolatinio per aukšto kraujospūdžio atsiranda širdies, smegenų, inkstų, tinklainės kraujagyslių pažeidimų; ligai toliau progresuojant, galimas apakimas.
Pagrindinės hipertenzijos priežastys: paveldimumas, antsvoris, nervinė įtampa ar nuolatinis stresas darbe bei buityje, pasyvus gyvenimo būdas, taip pat širdies, inkstų, antinksčių bei stuburo ligos.

Per mažas kraujospūdis vadinamas hipotenzija arba hipotonija. Dėl šios ligos dažnai jaučiamas nuovargis, silpnumas, vangumas.