Hipertenzija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hipertenzija (gr. hyper − virš, aukščiau, anapus + lot. tensio − įtampa) − padidėjęs saugias ribas viršijantis kraujospūdis. Ligą nustatyti galima matuojant kraujospūdį. Pagrindiniai ligos simptomai – šaltos rankos ir kojos.

Esant padidėjusiam kraujospūdžiui didėja infarkto bei insulto rizika. Negydant hipertenzijos, dėl nuolatinio per aukšto kraujospūdžio atsiranda širdies, smegenų, inkstų, tinklainės kraujagyslių pažeidimų; ligai toliau progresuojant, galimas apakimas.

Pagrindinės hipertenzijos priežastys: paveldimumas, antsvoris, nervinė įtampa ar nuolatinis stresas darbe bei buityje, pasyvus gyvenimo būdas, taip pat širdies, inkstų, antinksčių bei stuburo ligos.

Per mažas kraujospūdis vadinamas hipotenzija arba hipotonija. Dėl šios ligos dažnai jaučiamas nuovargis, silpnumas, vangumas.