Pielonefritas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pielonefritas – viršutinių šlapimo takų infekcija, apimanti inksto geldelę. Juo dažniau serga vaikai bei moterys. Manoma, įtakos turi makšties prieangio kolonizacija žarnyno bakterijomis. Rizikos veiksniai moterims yra dažni lytiniai santykiai, spermicidų naudojimas, ankstesnės šlapimo takų infekcijos, cukrinis diabetas. Komplikuotas pielonefritas gali išsivystyti sergant inkstų akmenlige.

Dažniausias visuomenėje įgyto pielonefrito sukėlėjas yra Escherichia coli (70-90 %), kiti: Staphylococcus saprophyticus, Klebsiella spp., Proteus spp., Enterococcus spp., Pseudomonas spp., Enterobacter spp. Pielonefrito simptomai yra karščiavimas, nugaros skausmas, cistito simptomai (dažnas, skausmingas šlapinimasis), pykinimas, vėmimas. Kliniškai tiriant nustatomas skausmingumas stuksenant nugaros srityje. Diagnozę patvirtina klinikinis šlapimo tyrimas (leukocitai, leukocitų cilindrai, teigiamas nitritų testas). Šlapimo pasėlis ir antibiotikograma padeda nustatyti sukėlėją bei jo jautrumą antibiotikams. Nekomplikuotas pielonefritas gydomas antibiotikais 7-14 dienų. Sunkesniais atvejais gali išsivystyti ūminis inkstų nepakankamumas, sepsinis šokas.