Šilutės herbas

Šilutės herbas – skydas perskeltas į žalią ir juodą laukus. Juose stilizuotas sidabrinis burlaivis su Pamario krašto senųjų žvejų naudota sidabrine vėtrunge. Laivo korpusas - senoviškas sidabrinis pašto trimitas, bangelės burėse vaizduoja marias. Herbo motyvai, spalvos simbolizuoja Kuršių marias, žvejybą, Šilutę, kaip senąjį uostą, žinomą istorinį pašto kelią, žaliąsias šių apylinkių lankas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šilutė miesto teises ir pirmąjį herbą gavo po Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos 1939 m., manoma, kad 1941 m.

Herbas atrodė tai: skydas nuskeltas iš kairės. Viršutinė dešinioji dalis yra balta, kurios fone – trys ąžuolo lapai susegtais lapkočiais. Kairioji apatinė dalis žalia, joje juodas briedžio ragas.

Po karo herbas buvo pamirštas. Manoma, kad Respublikinė heraldikos komisija (RHK) apie tokį herbą nežinojo. 1968 m. Šilutei buvo sukurtas naujas herbas. Jis sudarytas iš dviejų burių su viršuje esančia stilizuota Kuršių marių žvejų laivų vėtrunge ir pašto ragu apačioje. Simboliai rodo vietos gyventojų verslą – žvejyba, o pašto ragas – senąjį pašto kelią (Pirmoji pašto stotis buvo atidaryta 1718 m.). 1970 m. herbas buvo panaikintas. Respublikinei heraldikos komisijai apsvarsčius naujai sukurtą ir senesnį 1941 m. herbus, buvo nuspręsta palikti naująjį, nes jis geriau atspindi miesto istoriją ir tradicijas.

Šilutės herbą Lietuvos Respublikos prezidentas patvirtino 1995 m. spalio 5 d.