Šiaurinė Ramiojo vandenyno karinė flotilė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šiaurinė Ramiojo vandenyno flotilė (rus. Северная Тихоокеанская военная флотилия) – TSRS Karinio jūrų laivyno flotilė, suformuota 1939 m. rugpjūčio mėn., skirta ginti Totorių sąsiaurio ir Ochotsko jūros krantus ir jūrų komunikacijas. Pagrindinė bazė – Sovetskaja Gavanė, pagalbinės bazės – De-Kastris ir Nikolajevskas prie Amūro.

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. rugpjūčio mėn. flotilės sudėtyje buvo:

Vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vadai:
    • 1939 m. rugpjūtis – 1943 m. vasaris: kontradmirolas M. Arapovas (М. И. Арапов)
    • 1943 m. vasaris – TSRS-Japonijos karo pabaiga: kontradmirolas (nuo 1944 m. lapkričio viceadmirolas) V. Andrejevas (В. А. Андреев)
  • Karinės tarybos narys:
    • 1939 m. rugpjūtis – TSRS-Japonijos karo pabaiga: kranto tarnybos generolas majoras G. Zaicevas (Г.Ф. Зайцев)
  • Štabo viršininkai:
    • 1941 m. liepa – 1943 m. rugpjūtis: antro rango kapitonas V. Kotovas (В.Ф. Котов)
    • 1943 m. rugpjūtis – TSRS-Japonijos karo pabaiga: kontradmirolas I. Baikovas (И. И. Байков)

Kovos veiksmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS-Vokietijos karo metu flotilė dalyvavo statant jūrų minų užtvaras Sovetskaja Gavanės rajone.

TSRS-Japonijos karo metu dalyvavo Pietų Sachalino ir Kurilų desantinėse operacijose. Flotilės aviacija atakavo, laivai laipino desantus Pietų Sachalino uostuose ir Kurilų salose, lydėjo laivus su kariuomene.