Minų traleris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos KJP minų traleris Jotvingis (2006 m.)

Minų traleris (angl. minesweeper; rus. тральщик) – mažas karo laivas, skirtas jūrų minoms naikinti. Pagrindinė minų tralerių funkcija – prieš laivyno operacijas, konvojų praėjimą farvateriais aptikti minas ir jas sunaikinti, vesti laivus minų laukais. Minų traleriai pritaikyti išminuoti atvirus vandenis, kuriuose yra daug jūrų minų. Kitas priešmininių laivų tipas – minų medžiotojai (angl. minehunter), kurie ieško pavienių minų ir jas naikina.

Minų tralerių rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal dydį skiriami minų tralerių tipai:

  • jūros minų traleris – vandentalpa 660–1300 t
  • bazinis minų traleris – iki 600 t
  • reidinis minų traleris – iki 250 t
  • kateris traleris – iki 100 t

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

D. Britanijos karinio laivyno vadai prieš Pirmojo pasaulinio karo pradžią suprato, kad jūrų minos D. Britanijos prekybai bus didelė grėsmė, todėl ėmė ieškoti priemonių kovai su jūrų minomis. Buvo sumanyta, kad žvejybos traleriai natūraliai tinka minų naikinimui. Karališkojo karinio laivyno rezervo (angl. Royal Navy Reserve) Tralerių skyrius tapo būsimų minų tralavimo pajėgų, ginkluotų specialiai sukonstruotais laivais ir įranga, pirmtaku. Laivyno rezervo Tralerių skyriaus žvejai ir jų traleriai buvo pašaukti į tarnybą, aprūpinti tralais, šautuvais ir uniformomis, jiems ėmė mokėti kaip pirmiems minų tralavimo jūrininkams.[1]
Pirmieji specializuoti specialiai statyti minų traleriai buvo Pirmojo pasaulinio karo laikų Flower klasės minų tralavimo šliupai.

Tralavimo įranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė minų tralerių įranga – įtaisai, skirti jūrų minoms aptikti ir naikinti:

  • laiviniai minų tralai
  • hidroakustinė įranga
  • užtaisai minoms sprogdinti
  • nuotoliniai minų ieškikliai-naikikliai

Ginkluotė:

  • zenitinės automatinės patrankos,
  • dažnai – 1–2 universalieji pabūklais, kurių kalibras iki 100 mm.

Minų traleriai aprūpinti mechaniniais ar nekontaktiniais tralais, kurie priverčia suveikti minų sprogdiklius. Specialios statybos traleriai būna sukonstruoti taip, kad patys savo korpusu nesusprogdintų minų:

  • korpusai su gera garso izoliacija, kad tralerio garsinė žymė būtų kuo mažesnė ir nesužadintų akustinių minų;
  • korpusai iš medienos, stiklaplastikio ar nemagnetinių metalų arba korpusai išmagnetinami, kad magnetinė žymė būtų kuo mažesnė.

Mechaniniai minų tralai yra įtaisai, kurie nupjauna plūduriuojančių panirusių jūrų minų lynus. Tralą sudaro velkamasis povandeninis įtaisas paravanas, kuris plaukia tam tikrame gylyje tralerio šone, o tarp tralerio ir paravano būna ištemptas lynas, kuris traluojant užkabina minų inkarų lynus, o tralo peiliai minų lynus nupjauna. Jei minos lynas lieka nenupjautas, mina būna tempiama link paravano, kur paprastai ir sprogsta. Tuomet sugadintą paravaną tenka pakeisti ir tęsti tralavimą. Tralų nupjautos minos iškyla į jūros paviršių, kur jas sušaudo mažo kalibro patrankomis ar stambaus kalibro kulkosvaidžiais.

Nekontaktiniai tralai, paprastai irgi velkamieji, turi generatorius, kurie generuoja akustines ir/ar magnetines greta plaukiančių laivų žymes ir taip priverčia minas sprogti.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Hawkins, Nigel (2003). The Starvation Blockades: Naval Blockades of Ww1. U.S. Naval Institute Press. pp. 60-61. ISBN 0-85052-908-5.